„Didybė tvenkinyje“ – Laoso liaudies pasaka
Liaudies niekšas prieš valdžią ir pinigus. Mėgstamiausia ankstesnių laikų pasakojimų tema.
Oras karalystėje buvo geras. Dangus buvo skaidrus mėlynas, o vėsus vėjelis žaidė su pūkuotais debesimis. Karalius jautėsi tarsi kelionėje. „Xieng Mieng, oras puikus piknikui gamtoje. Eikime prie tvenkinio miške“.
– Ir kaip mes ten pateksime? Bet Xieng Mieng iš tikrųjų jau žinojo atsakymą: „Aš esu karalius, todėl jodinsiu savo nuostabiu baltu žirgu, o tu vaikščiosi“. – Žinoma, jūsų Didenybe.
Taigi karalius ant žirgo ir Xieng Mieng pėsčiomis ir taip jie nuėjo pro rūmų vartus, per ryžių laukus ir į mišką prie tvenkinio. Jie mėgavosi karališkųjų virėjų paruoštu pikniku. Buvo papajos salotos, vištiena ir lipnūs ryžiai. Mango desertui. Arklys valgė žolę.
- Xieng Mieng, - pasakė karalius, - tu tikrai protingas vaikinas. Jau kelis kartus mane pagavai. Dabar išdrįstu mane paimti dar kartą. Drįstu įvilioti mane į tą šaltą tvenkinį. Jei gali, galėsi sėsti ant mano žirgo, kai grįšime namo.
„Bet jūsų Didenybe, jūs daug protingesnė už mane. Tu puikiai žinai, kad niekada negaliu priversti tavęs įžengti į tą tvenkinį. „Taigi, Xieng Mingai, ar dabar pripažįstate, kad esu daug protingesnis už jus? „Žinoma, jūsų Didenybe, jūs daug protingesnė už mane! Bet, Jūsų Didenybe, jei jau esate tvenkinyje, galiu jus išvilioti kada tik panorėsiu. 'O? Taip? Na, aš noriu pamatyti, kaip tai darai! Aš priimsiu tą statymą!
Ir karalius įėjo į tvenkinį... „Matai, aš už tave protingesnis, Xieng Mieng“, – nusijuokė karalius tvenkinio viduryje.
Xieng Mieng atsisėdo žolėje ir pradėjo valgyti likusius mangus. „Xieng Mieng, aš čia! Aš tvenkinyje. Pabandyk mane išvaryti!' Tačiau Xieng Mieng kartą žiovojo ir nuėjo pasnausti į žolę. „Xieng Mieng, aš esu tvenkinyje. Pabandyk mane išvaryti!'
Xieng Mieng pabudo, vėl žiovojo ir gražiai išsitiesė. „Jūsų Didenybe, jau vėlu. Aš turiu eiti namo. Taigi aš nebegaliu tavęs ištraukti iš tvenkinio. Ir kadangi jūs liekate vandenyje, jums nebereikia jūsų arklio. Taigi neturėtų kilti problemų, jei aš jį parnešiu. Ir jis užlipo ant gražaus balto karaliaus žirgo.
'Apsauga! Tu vėl mane pagavai! Apsauga!' Bet karalius pamatė, kad Xieng Mieng užlipo ant žirgo ir nušoko...
Šaltinis: Laoso liaudies pasakos (1995). Vertimas ir redagavimas Erikas Kuijpersas.
Taip pat peržiūrėjau kitų pasakotojų iš Pietryčių Azijos istorijas. Čia atradau panašias temas. Iš 90 istorijų maždaug 70 % buvo apie socialinį elgesį, pvz., dalijimąsi maistu, santuoką ir bendravimą su uošviais ar kitomis grupėmis.
Puikios istorijos, Erikai, ir tu jas pasakoji geriau nei aš. Tuo metu rašiau apie Sri Thanonchai, kuris yra tokia pati figūra kaip Xieng Mieng. (Xieng tikriausiai yra Siang, mirusio vienuolio titulas, o Mieng yra tie fermentuoti arbatos lapai, kuriuos jie čiulpia Pietryčių Azijoje. Daugiau Sri Thanonchai rasite čia:
https://www.thailandblog.nl/cultuur/sri-thanonchai-aziatische-tijl-uilenspiegel/
Mano versijoje Sri Thanonchai erzindamas vėl sako pabaigoje: „Taip, pone, dabar negaliu tavęs ištraukti iš vandens, bet galėčiau tave įleisti!“
Iš tiesų, istorijose labai dažnai pasakojama apie galios pasityčiojimą ir žlugdymą. Tada tu nepateko į kalėjimą už tai.
Teisingai, Tino, tai reiškia Xieng Mieng. Jo vardas bus paaiškintas viename iš toliau pateiktų komentarų ir iš pradžių jis buvo naujokas.
Apie Sri Thanonchai šiame tinklaraštyje jau buvo rašyta anksčiau, todėl tą knygą paliksiu lentynoje…. Esu išvertęs ir vokišką rinkinį, ten bus istorijų, kilusių iš pietų Tailando.