Tailando širdis kalba
Tailandietiškas žodis „jai“ reiškia „širdis“. Šis žodis dažnai vartojamas tailandiečių pokalbiuose, taip pat populiarus reklamos kampanijose. Paprastai jis naudojamas kaip sakinio dalis, vaizduojantis „santykius“ arba „žmogiškumą“.
Kodėl Tha buvo vadinama „Poepbroek“ (Iš: Stimuliuojančios istorijos iš Šiaurės Tailando; Nr. 15)
Wai ar ne Wai?
Olandijoje spaudžiame rankas. Ne Tailande. Čia žmonės sveikina vieni kitus su „wai“. Jūs sulenkiate rankas kaip maldoje, smakro aukštyje (pirštų galiukais). Tačiau čia yra daug daugiau…
Phya Anuman Rajadhon พระยาอนุมานราชธน (1888-1969), kuris išgarsėjo savo vardais Sathiankoset, gali būti laikomas vienu iš įtakingiausių šiuolaikinės tailando mokslo pradininkų, jei ne.
Tai apie du brolius. Jų tėvas jiems kažką padovanojo mirties patale. Kiekvienam sūnui jis davė po 1.000 batų ir pasakė: „Nuo mano mirties kiekvienas valgis, kurį valgai, turi būti geras“. Tada jis paskutinį kartą įkvėpė.
Tai apie du kaimynus. Vienas nebuvo religingas, kitas buvo ir buvo sąžiningas žmogus. Jie buvo draugai. Religingas vyras prie savo verandos sienos pastatė altorių su Budos statula. Kiekvieną rytą jis siūlydavo ryžius ir parodydavo pagarbą Budai, o vakare po vakarienės tai darė dar kartą.
Visi tie maži žodžiai
Check Inn 99, pirmas aukštas, Soi 11, šalia senosios vokiškos alaus namų Sukhumvit. Ištaigingi aukšti langai, ankšta salė, siauri kampai. Tamsūs lygiai obliuoti tikmedžio rėmai, nelakuoti pluoštai, skoningas europietiškas tonas. Natūralus ir lygus. Balsuota šokių palapinė. Gyva muzika ir restoranas.
Sėdynės po dvi pilnas minkštų pagalvėlių, kaip plaukuotos ausys. Mišrios poros. Oi, kaip tingiai, bet diskretiškai nusileidome. Žemi kavos staliukai, aptraukti raudonu ir juodu Lanna audiniu.
Medituojantis atsiskyrėlis ir moterų krūtys (Iš: Stimuliuojančios istorijos iš Šiaurės Tailando; Nr. 12)
Ši istorija yra apie atsiskyrėlį, pasiekusį džaną (*). Šis atsiskyrėlis meditavo miške dvidešimt tūkstančių metų ir pasiekė džaną. Tai reiškia, kad būdamas alkanas ir galvodamas apie maistą, jis jautėsi patenkintas. Jei jis norėjo kur nors eiti, jis turėjo tik apie tai pagalvoti ir ... hoppa! ... jis jau buvo ten. Dvidešimt tūkstančių metų sėdėjo medituodamas. Žolė jau buvo aukštesnė už ausis, bet jis tiesiog liko.
Tai viena iš liaudies pasakų, kurių Tailande yra tiek daug, bet kuri, deja, yra gana nežinoma ir jaunosios kartos nemylima (gal ir ne visiškai. Kavinėje paaiškėjo, kad tai žinojo trys jaunos darbuotojos). Vyresnioji karta žino beveik visus. Iš šios istorijos taip pat buvo sukurti animaciniai filmai, dainos, pjesės ir filmai. Tailandietiškai jis vadinamas ก่องข้าวน้อยฆ่าแม่ kòng khâaw nói khâa mâe „ryžių krepšelis maža mirusi motina“.
Kas protingesnis: karen ar tajų? Apie sūpynes „tiesiai aukštyn ir žemyn“... (Iš: Stimuliuojančios istorijos iš Šiaurės Tailando; Nr. 11)
Ši istorija yra iš Karen istorijos. Tai apie tailandietį ir kareną, kurie buvo puikūs bičiuliai. Ši istorija taip pat yra apie seksą. Tailandiečiai, žinote, jie visada turi pasiruošę planą. Išradingi žmonės!
Porcelianinių sraigių pilna makštis (Iš: Stimuliuojančios istorijos iš Šiaurės Tailando; Nr. 10)
Šioje istorijoje vėl kažkas, kas nori pasimylėti su savo jaunąja svaine, kaip ir 2-oje istorijoje. Tačiau šį kartą džentelmenas naudojasi kitu būdu. Vadinsime jį svainiu, nes joks vardas nežinomas.
Parduodami: žiurkių kiaušiniai (Iš: Įspūdingos istorijos iš Šiaurės Tailando; Nr. 9)
Dar viena istorija apie senelį Taną, dabar kartu su seneliu Daengu, jo kaimynu. Senelis Daengas augino antis ir turėjo jų nuo keturių iki penkių šimtų. Jis laikė antis savo lauke, kuris buvo šalia senelio Tano lauko.
Ar geriate turtingai? Žmonės sako, kad alkoholiniai gėrimai jums kenkia, bet tai nėra taip blogai! Gėrimas gali prisidėti prie jūsų gyvenimo. Tai gali padaryti jus turtingu, žinote!
Apie alkoholį danguje ir pliką žioplį pragare (iš: Stimuliuojančios istorijos iš Šiaurės Tailando; Nr. 7)
Senelis Kaew gėrė visą dieną. Nuo kėlimosi iki miego. Per dieną jis išgerdavo tris stiklines alkoholinių gėrimų. Trys! Kartu daugiau nei pusė litro. Ir jis niekada nėjo į šventyklą. Tiesą sakant, jis net nežinojo, kur yra šventykla! Dovanos šventyklai ir tamboenui, niekada apie juos negirdėjau. Vos atsikėlęs ryte išgėrė butelį; kitą po pietų ir vieną vakare. Ir taip kiekvieną dieną.
Vargšas turėjo labai mažą žaliavų lauką ir vos galėjo pasirūpinti maistu. Dievas Indra jo pasigailėjo ir paslėpė gražią moterį dramblio iltyje ir numetė savo lauke. Jis rado tą iltį ir nusinešė į savo kajutę. Jis neįsivaizdavo, kad viduje slepiasi moteris.
Tai istorija apie vyrą, kuris turėjo lytinių santykių su savo carabao. Jis laikinai gyveno pašiūrėje ant ryžių lauko ir, kai tik pamatė galimybę, griebė karabao! Jo žmona, kuri jam ten atnešė maistą, vėl ir vėl matydavo jį tai darant. Ji jokiu būdu nebuvo kvaila, bet ką ji galėjo padaryti?
Pirmą kartą kaimo žmogus dideliame mieste (iš: Stimuliuojančios istorijos iš Šiaurės Tailando; Nr. 4)
Kartais ne taip glostydami sakote: „Kaimo žmogus pirmą kartą dideliame mieste“. Na, ponas Tibas buvo toks žmogus; tikra kaimiška bamba!