Skaitytojo pasiūlymas: Robo eilėraščiai (4)

2012 metais sutikau savo merginą Kančanaburio regione. Nuo to laiko aš ten keliauju keturis kartus per metus. Apie savo įspūdžius parašiau eilėraščių rinkinį. Žemiau rasite keletą. 

Kadangi pirmą kartą Tailande lankiausi maždaug prieš dešimt metų, įsimylėjau šalį, o po kelerių metų – tailandietišką gražuolę. 2009–2011 m. buvau Overpelto kaimo poetas, kuriame gyvenu, kai neapsistoju Tailande.

----

De vogels fluiten niet.

Ze krassen, gillen.

En de honden blaffen niet.

Ze janken, kermen.

De mensen zwijgen,

zwoegen, zweten.

Weten meer dan ik kan googlen.

Zo leven we samen naast elkaar.

Ik met een ipad.

Zij met een sikkel.

’s Avonds drinken we Singha.

Ik betaal.

Zij verzwijgen schuchter

hun verhaal.

Trots is een onneembare

taalbarrière.

----

Rytas nusidažo oranžine spalva.

Saulė, vienuoliai.

Budistinis polonezas

tyliai vingiuoja per kaimą.

Jų elgetavimo dubuo užpildytas

moterų, kurios laukia atsiklaupusios.

Maistą jie ruošdavo dar gerokai prieš saulę

o vienuoliai nuspalvina rytinę oranžinę spalvą.

Jie sunkiai atsistoja.

Maisto gaminimas savo palikuonims.

Darbas lauke.

Tikimasi dienos be smūgių.

Pakeliui atgal į šventyklą

konsultuoja jauną vienuolį,

paskutinis oranžinėje eilėje,

slapta savo išmanųjį telefoną.

----

Onbegrijpelijke (*) liefdesverklaring (* voor een boeddhiste)

Als God naar jou kijkt,

houdt Hij zijn adem in.

In ’t diepst van mijn gedachten

ben ik een god

als ik jou zie.

Als ik uit een rib

jou kon scheppen,

had Adam een ingevallen borstkastje.