Ką manote apie Tailandą, kaip jie pasikeitė ir kodėl? Įvertinimas ir mano patirtis

Praėjusią savaitę į šiuos klausimus atsakė 15 žmonių. Leiskite pateikti to santrauką, trumpą analizę ir galiausiai savo patirtį šioje srityje. Negaliu išteisinti visų komentarų ir paminėsiu tik dažniausiai pasitaikančius. Yra įvairių požiūrių ir man tai atrodo gerai.

Kas pasikeitė?

Keletas komentarų sužavėjo mane. Pavyzdžiui, kažkas pastebėjo, kad kartais turite klaidingų lūkesčių dėl šalies, kurioje lankotės, gyvenate ar dirbate. Laikui bėgant natūraliai pamatysite „pokyčius“. Kiti nurodė, kad pastaraisiais metais jie patys pasikeitė ir tai turi įtakos jūsų požiūriui į Tailandą. Tada kyla klausimas, kiek pasikeitė šalis ar kiek pasikeitė santykis su šalimi ir jos gyventojais. Sunku įvardinti skaičių, tikriausiai yra tiek vienas, tiek kitas. Kai kurie manė, kad pasikeitė tajų požiūris į užsieniečius: mažiau draugiški ir labiau orientuoti tik į pinigus. Užsieniečiai būtų mažiau laukiami ir pakreiptų šalį neteisinga kryptimi.

Man buvo ypatinga skaityti, kad jūsų vizija apie Tailandą gali pasikeisti, jei pasirinksite kitą partnerį ar gyvenamąją vietą.

Pakeitimai, kuriuos galiu patvirtinti, susiję su infrastruktūra. Kaimo pobūdis vis labiau keičiasi miesto aplinkoje, nors kaimas išliko toks pat. Internetas prasiskverbė visur, o to pasekmes matome pastarosiose demonstracijose.

Kas yra tas pats pasiliko?

Ten vyrauja nuomonė, su keliomis išimtimis, kad tailandiečiai išliko draugiški ir malonūs, o užsieniečiai yra laukiami. Daugelis dalykų taip pat liko nepakitę kaimo vietovėse

Įvadas į naują šalį

Greitis ir mastas, kuriuo kieno nors idėjos yra įtakojamos ir keičiasi, skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus, tačiau apskritai aš jas apibūdinčiau taip:

Paprastai pirmoji pažintis su nauja šalimi yra maloni patirtis. Naujoji šalis sukelia susižavėjimą, susidomėjimą ir malonumą, kartais su nepaprasta pagarba. Šalis egzotiška ir labai ypatinga, su niekuo nepalyginama. Kai kurie žmonės ir toliau nešioja šiuos akinius, tačiau dažniausiai po kurio laiko tai pasikeičia. Žmonės turi neigiamos patirties, pavyzdžiui, apsinuodijo maistu, užteršto jūros vandens, turi duoti kyšį, yra apiplėšti, susiduria su rūsčiais, bjauriais žmonėmis ir pan. Tai gali būti asmeniniai išgyvenimai (tai, ką patiriate patys), bet taip pat dalykai, kuriuos sako draugai arba kuriuos žmonės skaito žiniasklaidoje. Galiausiai teigiamos ir neigiamos patirties derinys lemia subalansuotą požiūrį į šalį. Kiekvienam skirtingai ir tame nėra nieko blogo. Apie tai galime kalbėti kartu, kad dar labiau pakoreguotume savo nuomonę.

Wai (puwanai / Shutterstock.com)

Mano įžvalga pasikeitė per pastaruosius 20 metų

Mano pačios mintys apie Tailandą bėgant metams taip pat pasikeitė. Pradėjau galvoti niūriau. Leiskite trumpai apibūdinti, kaip pasikeitė mano mintys apie Tailandą.

Man visada patiko gyventi ir keliauti Tailande. Aš vertinu žmones ir, kaip bebūtų keista, nepastebėjau didelio skirtumo tarp Nyderlandų žmonių elgesio. Žmonės buvo skirtingi: buvo gerų, malonių, protingų, kvailų ir piktų žmonių. Skirtumai yra paviršutiniški, dažnai juos smagu patirti, bet, mano nuomone, nelabai svarbūs.

1999 m. persikėliau į Tailandą, o tai buvo nepaprastai sėkmingi metai ir ne tik dėl trijų devynerių. Buvo nauja ir gera konstitucija, ekonomika pagerėjo po 1997 m. Azijos krizės, o nauja vyriausybė padarė sveikatos priežiūrą prieinamą visiems.

Vėlesniais metais daugiausia dėmesio skyriau mano šeimos ir mano gyvenimui. Mes gyvenome 3 kilometrus nuo artimiausio kaimo, 10 rai sodo viduryje su vaizdu į ryžių laukus į kalnus, skiriančius mus nuo Laoso. Mūsų sūnus gimė 1999 m. liepos mėn. Dirbau sode ir pasodinau kelis šimtus visokių vaismedžių. Vis dar matau tuos gražius medžius, bet, apgailestaudamas ir nusivylęs, dabar pamiršau daugelio rūšių tailandietiškus pavadinimus. Išmokau tajų kalbą, dirbau savanorišką darbą, mokiau sūnų olandų kalbos ir mėgavausi gyvenimu. Aš atmečiau blogus dalykus, kuriuos mačiau, pvz., skurdą, azartinius lošimus, gėrimą ir korupciją, sakydamas: „Na, visur yra kažkas ir aš nesikišu“.

Manau, lūžis įvyko po kruvino raudonų marškinėlių demonstracijų slopinimo 2010 m. Pradėjau domėtis, kaip kažkas panašaus gali nutikti, pradėjau daugiau skaityti ir galvoti. Tai sustiprino ir palengvino, kai 2012 m. išsiskyriau, palikau idilišką kaimo gyvenimą ir su sūnumi persikėliau į Čiangmajų. Turėjau prieigą prie daugiau knygų ir daugiau žmonių, su kuriais galėjau apie tai pasikalbėti. Taip pat daugiau laisvo laiko. Mano sūnus nebenorėjo olandų kalbos pamokų, nes anglų kalba buvo pakankamai sunki ir man nebereikėjo genėti medžių. Pradėjau rašyti ir nuolat priekabiaudavau šio tinklaraščio skaitytojus neigiamomis istorijomis apie Siamą ar Tailandą. Nuoširdžiai atsiprašau už tai.

Kalbant apie skyrybas, jos praėjo sklandžiai. Su partneriu sutarėme, kad abu esame kalti dėl atstumo vienas nuo kito. Mes sąžiningai pasidalijome santuokinį turtą. Ji leido man globoti mūsų sūnų. Ir likome draugais. Mūsų sūnus dažnai lanko mamą, taip pat reguliariai matomės. Taigi blogo kraujo nėra. Čia pamačiau ir gerąją Tailando pusę.

Galiausiai, visų nuomonė apie Tailandą yra skirtinga. Priimk tai. Nesakykite kitam, kad jis viską mato visiškai neteisingai, bet jei reikia, išsakykite savo nuomonę. Paaiškinkite, kaip matote dalykus patys, nekaltindami kitų. Kartu keisdamiesi įžvalgomis sužinome daugiau. Tegul kiekvienas daro viską, kad sužinotų daugiau apie mūsų mylimą Tailandą. Ir nėra nieko blogo padėti Tailandui savaip.