Wan di, wan mai di (22 dalis)

„Wan di, wan mai di“ reiškia geri laikai, blogi laikai. Šis įrašas yra 22-asis iš kasdienių įvykių serijos. 

Pagaliau atėjo laikas. Nyderlanduose tai vadiname tavo gyvenimo diena. Diena, kai oficialiai susituoki. Ir nors tai buvo antras kartas mano gyvenime, jis vis tiek labai skyrėsi nuo pirmojo karto.

Taip pat pirmą kartą į santuoką žiūrėjau kaip į dviejų žmonių sutartį prieš visuomenę palaikyti vienas kitą, rūpintis vienas kitu ir vaikais, kurie gims iš santuokos.

Niekada nebuvau sutartimi patvirtinti savo meilę moteriai, o ne dabar. Kai ištekėjau 1989 m., buvo surengtas vakarėlis. Dabar tai buvo tik labai formalus reikalas, apie kurį niekas, išskyrus mano žmoną ir aš, nieko nežinojome.

Zeewolde

Jau prieš kelis mėnesius buvome nusprendę, kad susituoksime. Jau buvau nuėjusi į ambasadą pasiteirauti, kokius dokumentus turėsiu pateikti, kad gaučiau iš jų deklaraciją, kad esu vienišas ir laisvas vyras santuokai.

Turėjau išrašą iš savivaldybės, kurioje buvau susituokusi, gyventojų registro, kad ten mano skyrybos įregistruotos. Tačiau šis pareiškimas buvo datuojamas 2007 m. ir aš turėjau turėti ne senesnį nei 6 mėnesių pareiškimą. Grįžęs namo prisijungiau prie Zeewolde savivaldybės svetainės, kad pažiūrėčiau, kaip greitai galėčiau gauti naujausią pareiškimą.

Sekiau meniu ir susidūriau su klausimu įvesti savo DIGID kodą. Na, aš niekada apie tai negirdėjau. Tada išsiunčiau elektroninį laišką (su priede nuskaitytu senu pareiškimu dėl skyrybų) su savo prašymu. Taip pat pažadėjau, kad galiu greitai pervesti mokėtiną sumą už išrašą, nes vis dar turiu banko sąskaitą Olandijoje.

Kitą rytą gavau el. laišką. Gyventojų registrą savivaldybėje tvarkanti pareigūnė paaiškino, kad DIGID kodo neturiu, nes jau metus gyvenu užsienyje ir esu išregistruotas. Ji pažadėjo padaryti pareiškimą, tą pačią dieną atsiųsti man el. paštu ir taip pat paskelbti pareiškimą.

Kadangi gyvenau užsienyje, man nereikėjo nieko mokėti už išrašo sudarymą. Pagalvok apie tai. Tą vakarą elektroninio pašto dėžutėje turėjau nuskaitytą pareiškimą, o po savaitės – pašto dėžutėje originalą. Super greitas aptarnavimas ir nemokamas!

Vestuvių dieną

Iš anksto susitarėme su vertimų biuru cum copy shop cum expat pagalbos tarnyba priešais Nyderlandų ambasadą. Jie sutvarkytų visus dokumentus, kad oficialiai susituoktų pagal Tailando įstatymus.

Jokio laukimo prie visokių biurų, jokių galimai sunkių klausimų apie šeimos nuotraukas, kur gyvenome kartu ir panašiai. Taigi jokio vargo, bet, žinoma, mainais yra suma batais. Galiu su tuo susitaikyti, sakoma, kad Wimas Sonneveldas.

Aptariamą dieną anksti nuvažiavome taksi į ambasadą, kad gautume norimą bakalauro pažymėjimą. Atvykome į pastatą 08.15:4 ir mums buvo priskirtas 9.00 numeris. Atėjo mūsų eilė 7:XNUMX val. Tuo tarpu tinklaraščio rašytojas Paulius taip pat buvo užėmęs vietą ambasados ​​laukiamajame. Būtinai paskubėk, – pasakė Paulas prieš mums įeinant pro stiklines duris, nes aš turiu XNUMX numerį.

Trumpas pokalbis su ambasados ​​pareigūnu susideda iš visų dokumentų perdavimo ir mokėtinos sumos sumokėjimo. Galite laukti pareiškimo, kuris bus parengtas maždaug po valandos, – sakė ponia.

Tailandietiškas tęsinys

Ji nesakė per daug. Valandą pasėdėjęs prie stalo kitoje gatvės pusėje ir išgėręs kavos, grįžau į ambasadą ir tikrai, pareiškimas buvo paruoštas. Dar kartą perėjau gatvę, kad prie stalo dirbantis darbuotojas galėtų versti pareiškimus ir įvesti mano vardą tajų raidėmis. Laimei, turėjau atsinešti vizitinę kortelę su mano vardu tajų kalba. Jai tikrai nereikėjo stengtis.

Po pusvalandžio viskas buvo padaryta ir atvažiavo taksi, kuris vieno langelio aptarnavimo formule nuveš į rajono biurą, kur vyks vestuvės. Santuokos organizavimas čia taip pat buvo paprastas dalykas, bet batais tai kainavo šiek tiek daugiau. Reikėjo pasirašyti visokius popierius priekyje ir gale, aktas buvo supakuotas į gražią dėžutę ir 11.00 valandą vėl lauke saulėje.

Ir tada namo taksi. 11.30 val., prieš pietus, grįžome namo, susituokėme po 4 valandų... Ar tai irgi Nuostabusis Tailandas?

Chrisas de Boeris