Pirmoji olandų bendruomenė Tailande
Laurens Hoddenbagh / Shutterstock.com
Nyderlandai turi istorinį ryšį su Tailandu, kuris kadaise prasidėjo nuo Vereenigde Oost-Indische Compagnie (VOC) ir Siamo prekybinių ryšių.
Ši olandų prekybos įmonė turėjo prekybos postą Ajutajoje, kuris buvo įkurtas 1600-ųjų pradžioje ir išliko iki birmiečių invazijos 1767 m. Prekybos postas buvo svarbus LOJ vykdant kitą veiklą Azijoje ir vis daugiau olandų. buvo atvežti, kad prekyba vyktų sklandžiai.
Olandų prekybininkai Ajutajoje
Įdomu sužinoti, kaip atrodė olandų kasdienybė ir kaip jie apskritai elgėsi su Siamo žmonėmis ir konkrečiai su Ajutajos dvaru. A tajų ponia dr. Bhawanas Ruangsilpas, dabar Chalulongkorno universiteto profesorius, prieš metus skyrė jam tyrimą ir parašė apie tai knygą „Olandų prekybininkai Ajutajoje“ Dr. Bhawan daug metų studijavo istoriją Tiubingene, Vokietijoje, ir kadangi ji vis dar buvo toje vietovėje, vėliau Leideno universitete studijavo olandų kalbą. Jai buvo suteiktas garbės daktaro vardas už tos istorijos studijas Ajutojoje.
Studijos Leidene
Studijuoti Leidene tikrai nebuvo lengva. Pirmiausia išmokite kalbą, o tada įvaldykite senąją olandų kalbą, kuria buvo parašytos LOJ kronikos. Šios kronikos yra susijusios su vadinamuoju „dienų registru“, kurį VOC vadovybė Ajutojoje stebėjo visą veiklą, susijusią su prekyba ir diplomatiniais santykiais su Siamo teismu. Šie dokumentai buvo išsiųsti VOC vyresniajai vadovybei Batavijoje (dabar Džakarta), todėl yra gerai išsaugoti.
Tai geras to laikotarpio Siamo istorijos žinių šaltinis, nes žlugus Ajutajai buvo prarasta daug dokumentų, kronikų ir kt. Be to, tai puikus akmuo gerai išlikusiems to meto dokumentams, kuriuose istorija dažnai buvo įrašoma valdančiojo monarcho nuožiūra. Ir, kaip savo istorijoje pasakojo ir Juozapas, tuo laikotarpiu karalių netrūko.
olandų bendruomenė
Olandų pirkliai ir kiti olandų VOC darbuotojai gyveno atskiroje kaimynystėje į pietus nuo Ajutajas. Vienu metu šio rajono gyventojų skaičius net išaugo iki daugiau nei 1400 olandų, o LOJ taip pat reikalavo, kad jiems nebūtų taikomi vietiniai teisės aktai, jei jie apskritai egzistuoja. Šios bendruomenės požiūris į paprastus siamus buvo visiškai niūrus. Iš pradžių olandai buvo smalsūs ir susižavėję, tačiau pamažu apie siamus žmonės pašaipiai prabilo tarsi apie vergus. Socialinių kontaktų beveik nebuvo, o olandų, kurie stengėsi išmokti kalbėti kalba, nebuvo daug.
„Luk krueng“ šeimos
Buvo kontaktų su siamiečiais, bet abejoju, ar galima tai pavadinti socialiniu. Žodis svetimavimas dar nebuvo išrastas, o prostitucija taip pat buvo nežinomas žodis. Aukščiausiojo teismo pareigūnai, įskaitant karalių, susilaukė dešimčių vaikų su moterimis nesusituokę, o olandai turėjo pagalvoti, ką jie gali, tą galime padaryti ir mes. Taigi gimė nemažai „mestų“ (mišraus kraujo vaikų) ir daugeliu atvejų olandai taip pat vedė tą vietinę ponią, o paskui rūpinosi visa šeima (kaip šiandien daro Farangas). Mestizai paprastai buvo gerai gyvenantys; jų dvikalbystė leido jiems veikti kaip vertėjai ir (arba) tarpininkai.
Cristi Popescu / Shutterstock.com
Teisme
Diplomatiniai santykiai su Siamo rūmais buvo svarbūs gerai prekybai. Labiausiai einantys karaliai nemėgo tų Vakarų užsieniečių. Olandai taip pat nebuvo labai populiarūs, buvo laikomi šykščiais, net šykščiais, o tai apsunkino verslą. Pirmiausia pasitraukė portugalai, paskui prancūzai ir anglai, todėl liko olandai. Jūs manote, kad jie bus tinkamoje derybų padėtyje ir galėtų užsiimti geresnėmis kainomis, bet taip neatsitiko.
Olandai buvo užsispyrę ir absoliučiai nelankstūs ir dažnai priešinosi (tuo metu) vyraujančiai korupcijos praktikai. Taip pat buvo prekiaujama ir buvo gautas pelnas, tačiau pirmenybė buvo teikiama verslui su kinais ir maurais (musulmonais). Karalius Narai buvo išimtis. Jis labai domėjosi Vakarais, o VOC pirkliai jį vaišino daugybe dovanų, tokių kaip itališkos plytelės ir statybinės medžiagos, olandiškos knygos ir laikrodžiai, stručiai iš Gerosios Vilties kyšulio ir kt.
Ajutajos griūtis
LOJ laikotarpiui Siame būdinga daugybė sosto įpėdinių, kuriuos dažnai lydėjo valymai ir gausus kraujo praliejimas. Buvo sukurta daug teorijų apie galimą Ajutajos žlugimą, VOC kaltina korupcijos skandalus, vidinę neapykantą ir pavydą, intrigas teisme, dėl kurių politika už vartų buvo apleista. Kai poreikis buvo didžiausias, Siamas galėjo suburti tik 15.000 XNUMX kareivių, todėl birmiečiai galėjo lengvai užimti Ajutajas miestą.
Galiausiai
Tyrimas dr. Bahwan eina daug toliau, nei aš galėjau apibūdinti. Išsamios ankstesnių Tailando mokslininkų tyrimų analizės, senųjų LOJ kronikų peržiūra ir esamų Tailando dokumentų aiškinimas buvo labai plataus tyrimo dalis, kurią ji išsakė knygoje. Ši istorija – tik pirmosios olandų bendruomenės „šypsenų šalyje“ kasdienybės įspūdis.
Gerbiamas Gringo,
Smagu, kad vėl atkreipiamas dėmesys į istoriją.
Gaila, kad tai grįžta kartu su tam tikru šališkumu.
Interpretuoti istorinius tekstus yra gana rizikinga. Apskritai vertinti praeities įvykius ir požiūrį remiantis šiandienos žiniomis yra neteisinga ir nedemonstruojama intelektualinio atstumo.
Keletas pastabų;
Kalbos ir moralės žinios yra būtinos prekybai, aukšti pareigūnai, tokie kaip Schouten ir van der Velde, kalbėjo ir rašė (!) siamo kalba ir atidžiai tyrinėjo Siamo visuomenę.
Pavyzdžiui, atsargus vadovybės elgesys per vadinamąjį „pikniko incidentą“ 1636 m. galėjo įvykti tik gerai išmanant moralę ir papročius.
Iš tiesų buvo geri ryšiai ir bendradarbiavimas, VOC netgi buvo pasiruošęs padėti karaliui kariškai prieš Pattani valdovus. (Tai nepavyko dėl visokio Siamo kareivių neatsargumo.)
LOJ prekyba dažnai keldavo kitų jėgų pavydą, ir stebėtina, kad šį šališką įvaizdį kaip teisingą priima net olandai.
Neatmetant kruopštaus darbo dr. Bhawan Ruangsilp, manau, kad aukščiau pateiktą vaizdą reikia pakoreguoti.
@Dick, ačiū už atsakymą. Taip, Tailando istorija, kaip ir Olandijos istorija, visada įdomi. Mėgstu apie tai skaityti ir šiame tinklaraštyje atsiras daugiau istorijų apie Siamą būtuoju laiku.
Nesu istorikas ar kažkas panašaus, tiesiog išėjęs į pensiją verslininkas. Tikrai nesiginčysiu su jumis dėl senovės dokumentų interpretavimo meno, kurį sukūrė dr. Bhawan. Parašiau istoriją apie olandų bendruomenę ir sąmoningai nutyliau visus politinius dalykus. Man rūpėjo pačios bendruomenės įvaizdis Siamo atžvilgiu. Dr. Bhawan savo knygoje plačiai aprašė tą politiką ir sosto pokyčius, bet man tai tapo per sudėtinga.
Dar keli komentarai apie jūsų komentarą:
• Mano tekste žodis „daugelis“ kažkur buvo praleistas, bet apie kalbą turėjo būti nurodyta: „nedaug olandų stengėsi išmokti kalbėti šia kalba“. Beveik savaime suprantama, bent jau man, kad prekiaujant su siamiečiais pakankamai daug olandų, įskaitant vadovybę, mokėjo kalbą.
• Atkreipiate dėmesį, kad prekybai svarbu žinoti moralę. Tai tiesa, pirmas sakinys po antrašte „Teisme“ taip pat nurodo tai. Galbūt ne per daug aiškiai, bet turėjau omenyje, kad VOC pirkliai padarė viską, ką galėjo, kad susipažintų su teismo morale ir papročiais, kad prekyba taptų lengvesnė. Tai, kad turėtumėte susipažinti su savo prekybos partnerio papročiais ir papročiais, galioja iki šiol. Kaip verslininkas galiu apie tai daug pasakyti.
Taip pat atminkite, kad dr. Bhawan studijavo VOC dokumentus, kurie buvo išsiųsti vadovybei Džakartoje. Ji nuolat cituoja iš dokumentų ir gali būti, net tikėtina, kad tam tikrų įvykių interpretacija buvo suformuluota kitaip nei oficialioje ataskaitoje. Kitaip tariant, ir tai tebegalioja: kaip dažnai nenutinka taip, kad stengiesi suprasti klientą, padaryti jam kuo malonesnį, kad gautum tai, ko nori, o atsisveikindamas su juo apsisuki. ir galvoja: „Koks tai buvo... krepšys!
Dickai, pasakojimą baigiau sakydamas, kad tai tik mano įspūdis apie didelę olandų bendruomenę Ajutajoje. Jūs turite teisę skambinti dr. Bhawan bet kokio šališkumo, bet tada patariu pirmiausia perskaityti jos knygą, už kurią ji Leidene įgijo daktaro laipsnį. Jis vis dar parduodamas!.
Gerbiamas Gringo,
Ačiū už atsakymą ir patarimą.
Domėjimasis istorija padeda geriau suprasti šiuolaikines problemas.
Tai nebuvo mano tikslas dr. Bhawan, aš per daug gerai žinau, koks sudėtingas šis darbas. Ir aš visiškai gerbiu jos kruopštų tyrimą apie sunkiai prieinamus mažos Europos tautos istorinius šaltinius.
Mums jau sunku įsivaizduoti, kaip gyveno ir mąstė mūsų seneliai, ką jau kalbėti apie mūsų šeimą nuo XVII a. Vidutinis žmogus laive (prieš stiebą) jau turėjo labai didelę tikimybę, kad gyvas negrįš iš Azijos. Dėl personalo trūkumo su jais plaukė daug skandinavų, vokiečių ir kitų europiečių. Yra žinoma, kad Rytuose anglai ir olandai (tik personalas prieš stiebą) nesunkiai keisdavo laivus, kai būdavo patogu. Įsivaizduokite kalbines problemas atskirai nuo priimančiosios šalies problemų.
Liga ir mirtis buvo kasdieniniai palydovai, ypač žemesniems, kurie atsidūrė bevardžiuose kapuose. Pagalvokite, pavyzdžiui, antkapius (tik aukštesniems) olandų bažnyčioje Malacca ir peržiūrėkite jų trumpas datas.
gyvybių.
Įsivaizduoti Siamą kaip rojų XVII amžiuje tikrai toli nuo tiesos.
Štai kodėl mane kartais vargina (išskyrus šią temą), kaip lengvai kai kurie, gerai pamaitinti ir aprūpinti visais patogumais, yra pasirengę vertinti praeitį ir nežinoti apie tai. Ar dar blogiau, pedantiškas PC pirštas nuo lengvos kėdės protėvių link. Tai pigu ir šiek tiek bailu.
Nebūdami šovinistai, turime daryti išvadą, kad politinė ir kultūrinė dabartinės Azijos forma iš esmės neįsivaizduojama be olandų įtakos.
Tuo labiau reikia būti budriems ir atsargiems darant išvadas.
Gero sekmadienio.
@Dirk, aš visiškai su tavimi sutinku.
Tik norėčiau pridurti, kad labai gerbiu LOJ, kuris iš tiesų buvo labai svarbus tam tikrų šalių vystymuisi.
Gražaus sekmadienio ir tau!
„Nebūdami šovinistai, turime daryti išvadą, kad politinė ir kultūrinė dabartinės Azijos forma iš esmės neįsivaizduojama be Olandijos įtakos“, – tvirtinate, bet ar galite pateikti konkrečių nuorodų?
Ir taip pat atsakydamas į Gringo, manau, kad būtų teisinga prisiminti, kiek vergijos, skurdo, bado, karų, priespaudos ir net genocido LOJ ir jos armija sukėlė vietos gyventojams buvusioje Nyderlandų Rytų Indijoje.
Kitas papildymas: pirmasis VOC bosas Ajutjoje buvo mano kolega miestietis Jeremiasas van Vlietas. Jis sudarė tokią mokamą santuoką su Tailando pirkliu ir tai buvo pelninga abiem. Jie taip pat turėjo du vaikus. Kai Van Vlietas paliko Siamą, jis norėjo palikti žmoną, bet pasiimti su savimi vaikus. Tai sustabdė karalių. Van Vlietas turėjo palikti vienas ir visą gyvenimą kentėjo dėl savo vaikų netekties.
O taip, tas gimtasis miestas. Tai Schiedam.
Koks įdomus įrašas, taip pat pagrįsti atsakymai į jį!
Dėl paaukštinimo dr. Bhawan (Ruangsilpas). Garbės daktaro laipsnis savaime visada yra pateisinamas.
Man nesvetimas akademinis pasaulis. Asmeninis matymas nenusveria objektyvumo, kurį pirmiausia turėtų spinduliuoti darbas. Kaip įrodymas – tai, kad ji mokosi keistos „senos“ kalbos, norėdama patirti reikiamus kontekstus. Reikėtų pažymėti – taip supratau – kad tirti olandų tekstai buvo pačių LOJ prekiautojų suvokimas. Vadinasi, jos darbas yra objektyvus pranešimas apie subjektyvų dalyką?
Taigi, ačiū už visą šią mitybą, dabar ieškokite „Google“, kur užsisakyti jos disertaciją. Ir kiti Dicko išvardyti titulai. Taip pat dėkojame @ Thailandblog už šį aktyviklį, nenuobodžiauk pirmas kelias savaites, lol. Beje, kažkas kitokio, nei bandant su tinklaraštininkais surasti, kur Tailande būtų galima įsigyti Heavy van Nelle, VOC tai tikrai tuo metu suorganizavo geriau:~)
Man patiko jį skaityti, įdomu, kas nutiko tuo metu,
Ar galima knygą užsisakyti ir olandų kalba?
Puiki informacija. Čia yra dar viena nuoroda į Ajutajos istoriją, kurioje yra LOJ
http://www.chiangmai-chiangrai.com/glory-of-ayutthaya.html
Aš gyvenu Ajutajoje ir kartą lankiausi vandens turguje.
Perėjime buvo nedidelis kambarys su kai kuriais laivų paveikslais su Nyderlandų vėliava ir įrėmintomis senomis LOJ monetomis. Smagu matyti ir nustebinti..
Įdomu tai, kad birmiečiai užkariavo Ajutają. Visada sakoma, kad Tailandas (taip pat kaip Siamas?) niekada nepažino svetimos valdžios. Kiek laiko truko Birmos okupacija ir ar ji apėmė Ajutają? Kur galiu rasti šią informaciją? Įtariu, kad ne Dr Bahwan knygoje.