Wai ar ne Wai?
Olandijoje spaudžiame rankas. Ne Tailande. Čia žmonės sveikina vieni kitus su „wai“. Jūs sulenkiate rankas kaip maldoje, smakro aukštyje (pirštų galiukais). Tačiau čia yra daug daugiau…
"Visos kiaulės yra lygios, bet kai kurios yra lygesnės už kitas." Sakė George'as Orwellas „Gyvulių ūkyje“. Galbūt ir tikrai Tailande. Kiekvienas turi skirtingą socialinį statusą. Net identiški dvyniai nėra vienodi: yra vyriausias brolis ar sesuo ir jauniausias brolis ar sesuo. Net jei gimimo skirtumas yra penkios minutės, vyriausias yra „phi sau“ (vyriausias brolis / sesuo), o antrasis yra „nong sau“ (jauniausias brolis / sesuo).
Gerai, bet ką tai turi bendro su sveikinimais? Tailande viskas. Vakaruose nėra jokio skirtumo, kas pirmas ištiesia ranką, kad pasveikintų juos. Tailande socialiai žemesnis visada sveikina socialiai aukštesnius. Jis ar ji daro pagarbesnį wai laikydamas aukščiau pirštų galiukus ir galbūt šiek tiek palenkdamas galvą. Socialiai pranašesni atsako „wai“ ir daro tai šiek tiek mažiau.
Vienuoliai nelaukia. Kartais jie linkteli. Likusioje dalyje visi laukia visų kitų, priklausomai nuo jų socialinio santykinio statuso. Mokytojo visada laukia jo mokiniai, bet jis pats laukia direktoriaus ar aukšto valdžios pareigūno. Vaikai laukia tėvų ir pan.
Prekybos centre ar restorane dažniausiai atsiskaitydami gausite pagarbų wai. Tokiu atveju nelaukite atgal! Draugiškai linktelėkite arba nusišypsokite. Tai daugiau nei pakankamai.
Jūs pats to nepastebite, bet kai grąžinate, tai yra maždaug tas pats, kas atsakyti „Ačiū, kad lankotės AH“ giliai nusilenkus kasininkei ir pasakyti „ne, ne, ne, tai buvo nepaprastai malonu tu leisk man apsipirkti su tavimi“.
Šaltinis: Nyderlandų Tailando asociacija
Iš tikrųjų tikimasi, kad HM karalius oficialiomis progomis vienuoliui padovanos wai. Tailando hierarchijoje vienuolis, kaip Budos atstovas, stovi aukščiau karaliaus. Žinoma, vienuolis nelaukia atgal.
Tolimos sąlygos?
Mano gairės yra „ar aš (imčiausi iniciatyvos paspausti) rankas Nyderlanduose“? Tai ir, žinoma, supranti, kad Tailande yra įvairių pozicijų, kurios yra aukštesnės arba žemesnės už tave pagal amžių, profesiją/rangą ir t.t. Išeidamas pavalgyti nespaudai rankų personalui, todėl nelauk, automobilių pardavėjas paduoda ranką Olandijoje, kad nereikėtų jos atsisakyti ir pan. Užteks šypsenos ir (arba) mandagumo linktelėjimo. Net ir būdamas autsaideris egzekucija ne visada bus tobula (pavyzdžiui, jūs turite įspėti ką nors apie daug aukštesnį statusą, pakeldami rankas aukščiau ir pasilenkdami šiek tiek toliau nei tą, kuris reitinge yra šiek tiek aukščiau), bet maždaug pasiseks.malonu nepadaryti sau gėdos. Parodydami savo geranoriškumą ir ketinimus nieko neįžeisite.
Waien, na, kartais matau užsieniečius, kurie vaikšto ištisas dienas, pas paštininką prie žmonių gatvėje ir t.t. ir t.t. Bet jei labai atidžiai, tai Tailando vėjas pučia ne taip dažnai, aš. Aš beveik niekada pirmas nelaukiu, kaip mano pagyvenusi tailandietė. Kaimynai kartais aimanuoja, aš, žinoma, verkiu atgal, bet dažniausiai taip ir būna.
Žvelgiant iš kultūros perspektyvos, ar nebūtų pagarbiau laukti vyresnio amžiaus kaimynų, o ne jų jūsų? (O gal esate „vyresnis“ už kaimynus?) Tokiu atveju, suprantu, amžius yra rodiklis?
Mielas Mike,
Nereikia laukti visų, o ne tada, kai kalbame apie mūsų naudojimą vyresnio amžiaus žmonėms.
Rankos paspaudimas tikrai nėra tas pats, kas wai.
Ji turi didesnę vertę, jei tikrai labiau gerbi aukštesnius, o ne vyresnius žmones.
Jei gaunu maisto iš parduotuvės, aš neduosiu wai (paprasta).
Paprastas linktelėjimas ar gražus akių kontaktas pasako viską, nesvarbu, ar šiam vyrui/moteriai 16 ar 80 metų.
Susitiko vriendelijke groet,
Erwinas
Gerbiamas Ervinai,
Aš nustojau pūsti prieš metus.
Kaip Farang tu tik mirkteli.
Johanas
Man tai taip pat atrodo ypač higieniškas privalumas. Bent jau nereikia spausti rankų žmogui, kuris ateina iš tualeto nenusiprausęs.
Arba kosėti ir pliuškenti jam į dešinę ranką ir ištepti ant tavęs visas jo bakterijų padermes.
Gal kiek nešvanki istorija, bet tik apsidairykite...
Frankas F
Kai esu tokioje situacijoje, kad ko nors laukiu, ir turiu pilnos rankos, galiu tai padaryti. Mano laukimas žmonėms, kurie manęs laukia, paprastai yra trumpas ir žemas.
Niekada, niekada to nedarau parduotuvėje. Net ne vaikams. Taip daro vyresni žmonės.
Beje, apie tai neseniai buvo rašyta ir Thaivisa (blogas anglų kalba apie Tailandą ir visai geras tinklaraštis). Man patiko atsakymas: ar turėčiau laukti atgal, jei žmonės manęs laukia: Wai not buvo atsakymas. Gražus kalambūras.
Tai taip paprasta, wai skiriasi, ypač amžius lemia, kokį wai turėtumėte padaryti.
Peržiūrėkite šią nuorodą, https://youtu.be/SRtsCuVqxtQ jis prasideda maždaug 1 minutę.
gr Kor
Taip pat galite duoti wai ne kaip pasisveikinimą, o kaip padėkos išraišką. Jei kas nors, kurio kitaip niekada nepasisveikinčiau su wai, man padėjo parduotuvėje ar kitur, duodu wai su khopkhoen khrap.
Pati didžiausia nesąmonė – tai daryti wai link barmenės. Tailandietis, pamatęs, kad farangas tai daro, sustiprės tikėjimu, kad farangai yra PAŠĖMĖTI
Vis dėlto, net jei tai iš nežinojimo ir „nepadaryta“, yra pagarba bargirlei. Man atrodo, kad tai įmanoma. Kaip žmonės esame lygūs arba bent jau turėtume būti.
Bertas de Kortas,
barmenė taip pat yra žmogus ir kaip yra tajų keistuolių ir idiotų, taip pat galite juos suskirstyti į farrango kategoriją.
Nesvarbu, ką kiti galvoja apie tai, ką jūs ar aš darome. Manau, kodėl svarbesnis dalykas.
Visą laiką matau farangus, kurie prieštarauja, pavyzdžiui, prieš vaikus ir daug jaunesnius žmones. Jie mano, kad elgiasi labai mandagiai, tačiau yra priešingai. Daugelis farangų vis dar turi išmokti, kada daryti wai, o kada ne.
Turistinėse vietovėse darbuotojai dažnai jau yra „rimtai“ vakarietiški.
Pavyzdžiui, kai atsiskaitau į savo įprastą viešbutį, darbuotojai eina link manęs ištiesę rankas. Kai kurie yra tokie entuziastingi, kad kiekvieną kartą atidarę duris ištiesia ranką. Tam tikru momentu man tapo per daug, bet pirmam laukti darbuotojų, žinoma, nebuvo išeitis. Tą išsprendžiau trumpai pasisveikindamas maždaug iš 10 metrų, kol nebuvo ištiesta ranka. Jie iškart suprato ir nuo tada visi džiaugiasi galėdami pasveikinti arba būti pirmieji, kurie tai padarė.
Aš retai verkiu, iš tikrųjų tik tada, kai jaučiuosi ypač pagerbta. Pavyzdžiui, kai bare, kuriame švenčiamas gimtadienis, o kur sėdi aštuoniasdešimt žmonių, man sukaktuvininkas/mergina pasiūlo gabalėlį svarbiausio (čia irgi yra hierarchija) gimtadienio torto.
.
Šiame kontekste negaliu atsispirti nepalikdamas nuorodos į 1919 m.(!) „YouTube“ vaizdo įrašą apie apsilankymą aukštuosiuose Siamo sluoksniuose tuo metu.
Tarnai ir svečiai tiesiogine prasme šliaužioja ant grindų, kad jų galvos nepakiltų aukščiau nei (sėdinčios) šeimininkės. Tada wai aukštis, matyt, yra antraeilis, nes jis daugiau ar mažiau būtinai pagamintas ant žemės.
Laimei, jūs to nebematote tiek daug, išskyrus iškilmingus susirinkimus, kuriuose dalyvauja karalius.
Vaizdo įrašas trunka beveik dešimt minučių, ropojimą galima pamatyti nuo 02:30.
.
https://youtu.be/J5dQdujL59Q
Mažiausiai prieš 25 metus buvau viename geriausių Patongo viešbučių Diamond Cliff Resort Pukete, o restorano darbuotojai vis dar tupėjo beveik taip pat, kaip vaizdo įraše. Net ir užsisakydamas kavą, padavėjas iš pradžių stovėdavo atokiau nuo svečio, kad atsiklauptų, o po to vienu klubu judėjo link svečio stalo, o tai man buvo be galo skaudu, nes tuo metu ši kultūra dar buvo užsienio. Kai prieš 10 metų su draugu vėl lankiausi šiame restorane, nes norėjau su juo pasidalinti šia patirtimi, jis jau buvo panaikintas ir pritaikytas šiuolaikiniams laikams. Tai, ką vis dar matote visur Tailande ir kas vis dar yra gerų manierų dalis, yra tai, kad žmonės eidami pro šalį automatiškai nusilenkia, taip parodydami tam tikrą pagarbą. Ceremonijoje, kurioje dalyvauja karalius, vis dar yra geros manieros judėti ant žemės ir duoti Wai, kuris yra įjungtas virš galvos, tik Bhuddai tai yra dar aukštesnė.
Deja, Dikas teisus. Tailandiečiai tiesiog turi tokį paprotį. Ir jiems tai atrodo labai keista ir visiškai į tave nežiūri rimtai. Jei nuo to nukrypsi. Turite 5 skirtingus juosmens lygius. Tačiau yra farangų, kurie vaikui ar namų ūkiui suteikia aukščiausią wai. Patikėk manimi, tu neįtikėtinai gėdini save su šiuo vaikinu. Ir jie manys, kad jis turi būti labai žemas, kad tik manęs lauktų. Tiesiog taip yra jų kultūroje. Aš visada tiesiog pakeliu ranką, norėdamas pasveikinti kaimyną, ir dauguma žmonių sutinka.
Gerbiami redaktoriai,
Istorijoje yra didelis trūkumas.
„Yra vyriausias brolis arba sesuo ir jauniausias brolis ar sesuo. Net jei gimimo skirtumas yra penkios minutės, vyriausias yra „phi sau“ (vyriausias brolis / sesuo), o antrasis yra „nong sau“ (jauniausias brolis / sesuo)“.
turėtų būti > phi-nong chaay/sau (brolis/sesuo)
Pagarbiai Joy
พี่น้อง phîe-nóng jau reiškia brolius ir seseris (tai egzistuoja ir angliškai: broliai ir seserys). Tik tada, kai norite atskirti brolį ar seserį, pridedamas chaaj arba săaw!
พี่น้อง phîe-nóng jau reiškia brolius ir seseris (tai egzistuoja ir angliškai: broliai ir seserys). Tik tada, kai norite atskirti brolį ar seserį, pridedamas chaaj arba săaw!
Po penkerių metų Tailande aš nelabai pakeičiau blaškymosi būdą... visų pirma esu užsienietis, o paskui tailandiečiui suprantama, kad ne visada žinau, kada atsisakyti. Antra, aš taip pat senstu, todėl man nereikia visų laukti. Tada linkteliu ir tai taip pat priimta.
Man tikrai nuostabu, kai žmonės saugo parduotuvės ar restorano darbuotojus... tada iškart žinau, kad jie atostogauja. Jie girdėjo ar matė, kad žmonės laukiasi, bet dar nežino, kas. Tai jau kažką sako apie tuos žmones.
Bet dažnai ir aš nežinau... Mano brangioji žmona man sako, ar aš tai padariau teisingai, ar ne, todėl aš vis tiek galiu išmokti...
Tai šiek tiek sunkiau. Aš nelaukiu kasininkės įprasto apsipirkimo, bet laukiu, pavyzdžiui, jei jie atėjo ieškodami man kažko ypatingo. Arba ilgesnės viešnagės pabaigoje padėkoti valytojai už gerą priežiūrą. Ir tada tikriausiai kartais padarysiu neteisingai, bet kol nelauksiu kas 10 metrų arba niekada nelauksiu, tol galiu išsisukti.
Ar galėčiau tai pridėti prie Wai.
Man, aštuoniasdešimtmečiui, buvo pasakyta, kad man nereikia grįžti pas paneles, tai būtų nesėkmė.
Ar dar kas nors turi su tuo patirties?
Pagarbiai,
Pierre'as Van Menselis
Nedidelis mano atsakymo tęsinys: Kai prieš dvejus metus visame pasaulyje kilo pandemija, tapo dar aiškiau, kad Wai yra daug geriau nei rankos paspaudimas.
Staiga mes pradėjome atsisakyti bučinių ir rasti įvairiausių alternatyvų savo rankos paspaudimams, kurios atrodė taip pat juokingos, kaip ir tikrai funkcionalios.
Vieni pradėjo daužyti kumščiais, o kiti, nors buvome taip pat mokomi čiaudėti į alkūnės vidų, pradėjo sveikintis sumušdami alkūnes.
Vėl kartais matėte, kaip kiti tai daro sumušdami pirštus, tarsi tai nebūtų pakankamai juokinga.
Kodėl gi nepateikus „Wai“ vietoj šių keistų linksnių, kurie iš tikrųjų neturėjo jokios prasmės?
Tiesą sakant, aukščiau pateikti visų falangų pamąstymai mažai pagerina supratimą.
Žmonės mūsų vakarietišką pasisveikinimo būdą lygina su tailandietišku.
Pastebiu grynus rytietiškus egzotiškus požiūrio taškus, kokius nori matyti vakarietis. Tino Kuisas taip vadintų orientalizmą.
Redaktoriai tai aiškiai pastebėjo. Negalite sutapatinti mūsų vakarietiško pasisveikinimo su rankos paspaudimu būdo su tajų wai. Jiems tai yra socialinio statuso požymis, konkrečiau kažkaip žemesnis (amžiaus, pinigų, statuso, studijų ir t.t.) žmogus turės atlikti wai. Taigi tai tikrai ne pasisveikinimas! Tai taip pat neigiamas požiūris.
Kai paspaudžiate ranką (t. y. ką nors liečiate), kaip mes darome, jūs prieinate prie to žmogaus visiškai vienodai. Mes, vakariečiai, atvedę savo absoliučius monarchus prie ešakolių ir per proletarinę revoliuciją skelbę asmenų lygybę bei klasių sulyginimą, negalime suprasti, kodėl tailandiečiai kartais šliaužioja ant žemės arba pasisveikina su jais. Manome, kad tai žemina.
Mes, laisvi, nepriklausomi, lygūs, demokratiški vakariečiai, viena ranka rodome vienas kitam, kad nesame prastesni už kitą.
Mes taip pat dažnai spaudžiame rankas, kad parodytume kitam žmogui, kokius santykius palaikome, o tai yra teigiamas pasisveikinimas...
Kietai paspaudžiame ranką, jei nesame draugai, paspaudžiame trumpai ar žemiau, arba labai ilgai, abiem rankomis sugriebiame kito žmogaus ranką, pridedame apkabinimą, trumpai ar ilgiau, nuoširdžiai ar ne, ir taip, kai senas sovietinis žiurkės susitinka viena su kita, gali įvykti labai ilgas intymus apkabinimas.
Apibendrinant: mes, vakariečiai, manome, kad esame lygūs vienas kitam... bet paspaudę ranką parodome, kokie šalti ar šilti mūsų santykiai, tad emocinė gradacija.
Ir taip, atsisakyti rankos yra tikrai nemandagu. Kaip tai sprendžiate? Jei sėdėsite prie labai ilgo stalo, prie jo nepriesite, kaip rodo Putinas.
Aš girdėjau, kad tai buvo dėl koronos. Ne, tai buvo griežtas lygybės atmetimas pokalbio partnerio atžvilgiu.
Norėčiau teigti, kad tailandietiškas požiūris daug labiau remiasi hierarchija, o olandų / vakarų požiūris daug mažiau, bet ne 100%. Yra daugybė knygų ir kursų, kuriuose bandoma išmokyti ką nors suprasti, kaip prieiti ir pasveikinti vienas kitą verslo ar asmeniniuose santykiuose. Taip siekiama, kad paliktumėte teigiamą įspūdį savo (verslo) santykiams, kad aiškiai išreikštumėte savo poziciją ir kad į jus nebūtų žiūrima kaip į indų servetėlę.
Nesu mėgėjas mokytis liaudies ar verslo kultūros iš knygos, pilnos grubių stereotipinių eskizų, galbūt naudingų tiems, kurie yra labai nepasitikintys savimi ir mieliau renkasi vadovą kaip gairę, o ne patiems patirti ir išsiaiškinti. Jei nekreiptume dėmesio į išmintį iš knygų ir kursų, vis tiek ginčyčiau, kad kažkas, paprastas algos vergas, susidūręs su valstybės vadovu, ministru pirmininku, direktoriumi ir pan., elgiasi kitaip nei tada, kai du žmonės, kurie yra daugiau ar. mažiau vienodi pagal funkcijas, socialinę klasę ir pan. Taip, ir Nyderlanduose. Tailande ši salpa yra labai paplitusi ir žmonės tai išreiškia, įskaitant sveikinimą ir pagarbą, kitaip.
Citata:
Mes, vakariečiai, atvedę savo absoliučius monarchus prie ešakolių ir per proletarinę revoliuciją skelbę individų lygybę bei klasių sulyginimą, negalime suprasti, kodėl tailandiečiai kartais šliaužioja ant žemės arba pasidaro labai maži, kai mus sveikina. Manome, kad tai žemina.
Mes ir jie. Užtikrinu jus, kad dauguma tailandiečių taip pat mano, kad nusilenkimas ir šliaužimas yra žeminantis ir nori tai pakeisti. Puikiai suprantu, kodėl tailandiečiai vis dar šliaužioja ir nori tuo atsikratyti.
Iš tiesų Nyderlanduose vis dar egzistuoja hierarchija, o Tailande – siekis daugiau lygybės. Taigi mes nesame tokie skirtingi. Bet atrodo, kad smagiau visada pabrėžti „būti kitokiu“.
Po 30 metų gyvenimo ir kelionių Tailande bei kaimyninėse šalyse ir perskaičiusi įvairiausias knygas bei svetaines sužinojau štai ką:
1. Niekada nelaukiu pirmas, nebent kreipiuosi į vienuolį. Niekada nesutiksiu aukštesnio statuso žmonių...
2. Aš nenoriu vaikų
3. Jokių žmonių maitinimo pramonėje ir parduotuvių darbuotojų, nes jie yra vaikai
4. Nėra menkai vertinamų profesijų žmonių; gatvių šlavėjai, kanalizacijos valytojai ir kelių policija (nebent pastaroji nepradės kalbėti apie pinigus...)
5. Išvalykite nuodingą gyvatę iš mano sodo ir gausite giliausią wai kada nors (ir 200 batų...)
6. Man per 70 metų ir niekas iš manęs nesitiki wai. Juokas yra toks pat malonus.
7. Etiketas skiriasi priklausomai nuo šalies ir net pagal regioną.
8. Vietoj neaiškios wai daug geriau šypsena. O kalbėti keletą žodžių jų kalba taip pat vertinama.
Tiksliai. Nesvarbu, ar turėti wai, ar ne, bet parodykite savo susidomėjimą ir užuojautą. Šypsena ir linktelėjimas pasako tiek daug.
– Neraudok tiek daug, tėti! mano sūnus dažnai sakydavo: „Nežinau kodėl...“ tada aš jam sarkastiškai palinksmindavau. Dėkingas wai taip pat gerai.