Dvi įsimylėjusios kaukolės (iš: Stimuliuojančios istorijos iš Šiaurės Tailando; Nr. 1)

Dvi įsimylėjusios kaukolės

Kartą gyveno graži moteris, kurios vyras mirė. Ji labai mylėjo savo vyrą, todėl laikė jo kaukolę dėžutėje. Ir vėl atsisakė tuoktis. „Jei mano vyras neprisikels iš savo kapo, kito vyro nepaimsiu“, – sakė ji. Kiekvieną dieną ji pirkdavo virtų ryžių ir ką nors skanaus kaukolei valgyti. O visiems ją suvilioti bandžiusiems pataikautojams ir piršliams ji pasakė, kad jau turi vyrą.

Vyrams kaime patiko azartas, lažybos. Taigi, kai tik kas nors pareiškė, kad jis ves tą gražią moterį, kiti iškart sušuko: „Padaryti lažybas? Už kiek? Keturi, penki tūkstančiai? Tačiau niekas nesiėmė lažybų, nes žinojo, kad moteris buvo pasiryžusi daugiau nebetekėti.

Nori lažintis? Tai gi taip!

Tačiau vieną dieną protingas vaikinas ėmėsi lažybų. „Jei aš negalėsiu jos gauti, sumokėsiu tau penkis tūkstančius batų“, ir kiti sutiko. Sumanus vyras nuėjo į kapines ir ieškojo moters kaukolės; nusipirko bakalėjos, viską susikrovė į valtį ir nuplaukė į jos namus, tarsi jis būtų keliaujantis prekeivis.

Jis pasisveikino su ja ir paklausė, ar galėtų palikti jai dalį savo prekybos. „Kai viską parduosiu, ateisiu ir vėl paimsiu šitą“. Bet jis gudriai pridūrė: „Ai, jau vėlu! Šiandien tai nebeįmanoma. Gal galiu likti nakvoti?'

Gražiai našlei vyras pasirodė patikimas, todėl leido jam ten miegoti. Ir per pokalbius jie vienas kitą šiek tiek geriau pažino. „Mano vyras mirė, bet aš laikau jo kaukolę čia, šioje dėžutėje. Kasdien nusiperku virtų ryžių ir ką nors skanaus jam valgyti. Ir todėl visiems sakau, kad vis dar turiu vyrą. Tikrai daugiau netekėsiu, tikrai ne! Nebent mano vyras prisikels iš savo kapo, kito vyro neimsiu. Tikrai, tai mano paskutinė pozicija!

'Ar taip? Na, žinai, aš esu tokioje pat situacijoje: mirė mano žmona. Žiūrėk, aš turiu su savimi jos kaukolę. Aš darau lygiai taip pat, kaip ir jūs: kasdien perku virtų ryžių ir ką nors skanaus jai valgyti. Ir kol ji nepakels iš kapo, aš neimsiu kitos žmonos“. Tada jie sudėjo kaukoles atgal, kiekvieną į savo dėžutę.

Juk protingas vaikinas kelias dienas gyveno su moterimi; devyni ar dešimt, gal penkiolika, Jie gerai pažinojo vienas kitą. Kasdien eidavo į turgų pirkti saldumynų savo vyrui, taip pat pirkdavo ir kitai kaukolei.

Ir tada, tą vieną dieną; ji vėl buvo nuėjusi į turgų ir jis paėmė jos vyro kaukolę ir įdėjo į dėžę su žmonos kaukole. Viską tvarkingai uždarė ir nuėjo į sodą.

Kur mano kaukolė?

Grįžusi iš turgaus moteris atidarė dėžutę, kad duotų kaukolei ryžių ir saldainių; bet kaukolės nebuvo! Ji pradėjo šaukti. „O brangusis, kur dingo mano vyro kaukolė? Kur jis? Kaukolė, kaukolė, kur tu? Mano vyro kaukolės ten nėra! Kur jis galėtų būti?

Vyriškis išskubėjo namo dėl jos verksmų. Jis atidarė dėžutę, kurioje buvo jo žmonos kaukolė, ir, žinoma, dvi kaukolės buvo viena šalia kitos!

'Geras Dievas!' – sušuko jie sutartinai. Vyras vėl prabilo pirmas. 'Kaip jie gali tai padaryti su mumis? Mes juos mylėjome, bet jie mūsų nemylėjo. Mes juos mylėjome, bet jie priėmė vienas kitą kaip meilužius! Šiais laikais niekuo negalima pasitikėti“.

"Na, o kas dabar?" 'Pakalbėkime apie tai. Ar neturėtume tiesiog išmesti tų kaukolių? Ar jie nuėjo per toli? Ne, jie nėra sąžiningi. Jie elgėsi bjauriai. Išmeskime juos. Išmesk jį į upę!'

Ir jie padarė. Tada vyras pasakė: „Na, ką mes dabar darysime? Tu nebeturi vyro, o aš nebeturiu žmonos“. Tada graži moteris nusprendė už jo ištekėti. Vyras tai padarė! Jo triuko dėka. Ir jis taip pat laimėjo penkis tūkstančius batų, už kuriuos lažinosi. Jie susituokė ir ilgai gyveno laimingai.

Taip, viskas gali pasikeisti!

Šaltinis

Įspūdingos pasakos iš Šiaurės Tailando. „White Lotus Books“, Tailandas. Išvertė iš anglų kalbos ir redagavo Erikas Kuijpersas. 

Autorius

Viggo Brun (1943), garsaus norvegų matematiko anūkas. Jis turi keletą kitų darbų apie Aziją, pvz.Tradicinė žolelių medicina Šiaurės Tailande, "Sug, Apgavikas, kuris apgavo vienuolį“ ir tajų-danų žodynas. Taip pat knyga apie plytų gamyklas Nepale.

Aštuntajame dešimtmetyje jis su šeima gyveno Lamphuno regione ir įrašinėjo istorijas iš vietinių, šiaurės tajų kalba kalbančių žmonių. Pats autorius kalba centrinio tajų tajų kalba ir buvo tajų kalbos docentas Kopenhagos universitete.

Išsamų autoriaus aprašymą rasite čia: https://luangphor.net/book-number/law-of-karma-book-1/chapter-9-the-psychic-telegraph-written-by-viggo-brun/

Ir trumpas paaiškinimas čia: https://www.pilgrimsonlineshop.com/books-by-author/4800/viggo-brun.html

turinys

Daugiau nei 100 „varinančių“ (stimuliuojančių, maloniai jaudinančių, glostančių, stimuliuojančių) istorijų ir pasakojimų iš Šiaurės Tailando. Viskas iš Šiaurės Tailando ir iš Šiaurės Tailando išversta į centrinę tajų kalbą, o vėliau į anglų kalbą, kuri yra knygoje.

Šios istorijos įrašytos iš Lamphun regiono kaimo gyventojų lūpų. Legendos, pasakos, anekdotai, pasakojimai apie Sri Thanonchai ir Xieng Mieng kalibro niekšus (žr. kitur šiame tinklaraštyje) ir atviros istorijos apie seksą.