Khun Chang Khun Phaen, garsiausia Tailando legenda – 1 dalis

Garsiausias Tailando epas yra apie tragišką meilės trikampį tarp Khun Chang, Khun Phaen ir gražiojo Wanthongo. Istorija tikriausiai datuojama 17 d^de amžiuje ir iš pradžių buvo žodinis pasakojimas, kupinas dramų, tragedijų, sekso, nuotykių ir antgamtiškumo.

Laikui bėgant jis buvo nuolat keičiamas ir plečiamas ir išliko populiarus ir linksmas epas, pasakojamas keliaujančių pasakotojų ir trubadūrų. Tai buvo Siamo teisme, XIX amžiaus pabaigoje, istorija pirmą kartą buvo įrašyta raštu. Taip buvo sukurta standartizuota, išvalyta šios garsiosios istorijos versija. Chrisas Bakeris ir Pashuk Phongpaichit išvertė ir pritaikė šią istoriją angliškai kalbančiai auditorijai ir išleido „Pasaka apie Khung Chang, Khun Phaen“.

Šį storą anglišką leidimą iš tikrųjų privalo perskaityti visi, kurie domisi tajų literatūra. Norėdamas supažindinti olandų skaitytoją su šiuo epu, sudariau sutrumpintą istorijos versiją. Pagalvokite apie tai kaip savotišką įvadą į siužetą. Iš reikalo buvo praleistos visokios scenos ir detalės, siužete kartais greitai peršoku. Daugiausia dėmesio skiriu pagrindinių veikėjų santykiams ir dialogams. Norint tikrai įvertinti istoriją, kad ji tikrai patiktų, labai rekomenduoju perskaityti pačią knygą. Tai yra platus leidimas, kuriame, be kita ko, yra daug brėžinių ir išnašų. Tai suteikia papildomos istorijos ir fono interpretacijos. Tiems, kurie nori skaityti tik pačią istoriją, gerai sekasi sutrumpintam šios klasikos „sutrumpintam“ leidimui.

• Pasaka apie Khun Chang Khun Phaen: Siamo didysis liaudies meilės ir karo epas, išvertė ir redagavo Chrisas Bakeris ir Pasukas Phongpaichit, Šilkaverpių knygos, ISBN: 9786162150524.
• Khun Chang Khun Phaen pasakojimo sutrumpinta versija, ISBN: 9786162150845.

Pagrindiniai veikėjai:

Istorijos esmė sukasi apie šiuos veikėjus:

• Khun Chang (ขุนช้าง, khǒen Cháang): Turtingas, bet bjaurus ir piktas žmogus.
• Phlai Kaeo (พลายแก้ว, Phlaai Khêw), vėliau Khun Phaen (ขุนแผน, khǒen Phěn): herojus, bet ir tikra moteriškė.
• Phim Philalai (พิมพิลาไลย, Phim Phí-laa-lij), vėliau Wanthong (วันทอง, Wan-thong): galinga ir graži moteris, už kurią abu vyrai kreipiasi į galvą.

Pastaba: 'khun' (ขุน, khǒen) reiškia žemiausią rangą senojoje Siamo oficialių titulų sistemoje. Negalima painioti su gerai žinomu „khun“ (คุณ, khoen), o tai tiesiog reiškia ponas / ponia.

Phlai Kaeo vienuolyne

Tai istorija apie Phlai Kaeo, Khun Chang¹ ir gražiąją Phimą Ajutajos karalystėje. Changas kilęs iš turtingos šeimos, bet patiria nelaimę, nes yra labai bjaurus vaikas. Nuo gimimo jis dažniausiai buvo nuplikęs, ir tai yra kitų kaimo vaikų pykčio ir patyčių šaltinis. Phlai Kaeo ir Phimas vieninteliai Suphane žaidė su Changu. Kartais jie ginčydavosi, pavyzdžiui, kai trys vaidino tėvą ir motiną, o Kaeo trenkė savo vaikinui Changui į pliką galvą.

Po kelerių metų Phlai Kaeo neteko tėvo ir turėjo palikti Suphan kaimą su mama. Jų trijų keliai daugiau nesusikirto, kol Kaeo nesukako penkiolika metų. Jis įžengė į šventyklą kaip naujokas, tikėdamasis sekti savo velionio tėvo, galingo ir išsilavinusio kario, pėdomis. Abatas paėmė jį po savo sparnu kaip mokinį, todėl naujokas Kaeo išmoko atlikti magiškas mantras ir būrimus.

Po kelių mėnesių buvimo šventykloje artėjo Songkrano šventė. Ypatingą dieną Fimas, apsirengęs geriausiai savo dieną, atėjo aukoti šventyklos vienuoliams. Murmėjusi ant kelių, ji akies krašteliu pastebėjo naujoką Kaeo. Nuo tada, kai jų žvilgsniai susitiko, jos širdis liepsnojo. Tačiau ji žinojo, kad kaip moteriai jai niekaip neleidžiama reikšti savo jausmų. Tai sukeltų tik nepritariančius paskalus ir apkalbas. Tai buvo ne tik jaunasis Phimas, bet ir naujokas Kaeo, kurį apėmė didžiulis susižavėjimas.

Phlai Kaeo sutinka Phimą medvilnės lauke

Anksti ryte, išmaldos metu, naujokas aplankė Fimo namus ir kalbėjosi su Saithong², Fimo įvaikinta seserimi. „Rytoj po pietų ateikite į medvilnės laukus, ten bus Fimas ir mes, tarnai“, – pasakė Saithongas. Naujokas Kaeo nusišypsojo ir atsakė: „Jei medvilnės laukai bus sėkmingi, aš jus apdovanosiu“. Susitikimo popietę naujokas pabėgo su civiliais drabužiais po pažastimi. Jis kalbėjo su vienuoliu Mi: „Dabar išvažiuoju, leisk man atsikratyti savo įpročio ir sugrįžti, kai grįšiu“. Vienuolis Mi sutiko: „Gerai, bet kai grįši, atsinešk betelio riešutų ir tabako“. Puikios džiaugsmo nuotaikos Kaeo išvyko į medvilnės laukus. Ten jis rado Fimą vieną už medvilnės krūmo ir saldžiai išreiškė savo meilę. Tačiau Fimas jį priekaištavo: „Aplankykite mano mamą ir paprašykite mano rankos, jei ji sutiks, aš mielai padarysiu jus savo vyru. Bet tai, kaip tu čia persekioji savo simpatiją, mane gąsdina. Žmonės apkalbų, jei pamatys mus du kartu šitaip. Ateik ir tinkamu būdu paprašyk mano rankos. Tu per daug skubi, lyg būtum toks alkanas, kad valgai net termiškai neapdorotus ryžius. Naujokė Kaeo negalėjo susilaikyti ir bandė traukti Phimo drabužius, bet ji tvirtai juos laikė ir atstūmė: „Gaila, kad neklausote. Atvirai mylėtis su manimi laukuose yra ne kas kita, kaip kalbėjimas. Negalite manęs taip mylėti, eikite teisingu keliu ir tada aš neprieštarausiu. Aš ne tik atiduodu savo kūną. Žinokite, kas tinka, eikite namo Kaeo“. Jis švelniai ją pabučiavo ir žavėjosi jos veidu „Tu tokia graži. Jūsų oda yra gražiai šviesi ir švelni. Tavo akys spindi. Leisk man šiek tiek pasidžiaugti tavimi, mano brangioji. Pažadu tau tai, šįvakar aš tave aplankysiu“.

Vakare Fimas valandų valandas nemiegojo ir dūsavo: „O Kaeo, mano akies obuoliu, ar jau pamiršai mane? Ar tu pyksti ant manęs ir dėl to palieki mane ramybėje? Jau vėlu, tavęs čia nėra ir mano širdis tokia tuščia“. Kol Fimas gulėjo ir svarstė, ji užmigo. Buvo vėlus vakaras, kai Kaeo pagaliau atvyko į Fimo namus. Jis mantras užmigdydavo gyventojus ir atlaisvindavo durų spynas. Jis įlipo ir nuėjo tiesiai į Fimo kambarį. Jis pabučiavo ją, kai ji miegojo, o jo pirštai slydo per jos tvirtas, apvalias krūtis: „Pabusk, brangioji“. Fimas iš pradžių sureagavo susierzinęs, bet apkabino ją ir pasakė jai glostančius žodžius. Tada jis pastūmė ją ant pagalvės ir prispaudė veidą prie jos. Jis sušnibždėjo jai. Danguje, aukštai aukščiau, kaupėsi debesys, iki kraštų prisikrovę lietaus, vėjas maišėsi. Kai prapliupo pirmasis lietus, jo niekas negalėjo sustabdyti. Fimas buvo labai įsimylėjęs, todėl jie kartu gulėjo lovoje. Ji ilgesingai jį apkabino. Nė vienas iš jų nenorėjo miegoti. Auštant jis kreipėsi į ją: „O mano brangusis Fimai, deja, aš turiu išvykti, bet šįvakar tikrai grįšiu“.

Khun Chang prašo Fimo rankos

Dabar pakalbėkime apie Khun Chang. Jis buvo pamišęs dėl Fimo. Diena iš dienos ji buvo jo mintyse. Jis kalbėjo su mama apie savo susižavėjimą: „Brangioji mama, Fimas prašo manęs ją vesti, mes jau seniai vienas kitą mylėjome“. Motina netikėjo: „Tu kaip gulintis moksleivis. Fimas keri kaip mėnulis, tu kaip vėžlys žolėje, norintis žvaigždėto dangaus. Ar tikrai manote, kad galite turėti ją mano sūnumi? Turite daug pinigų, kodėl nepanaudojus jų gražiai merginai susilaukti? Fimas tavęs nenori. Kai buvai vaikas, tave erzino dėl tavo plikos galvos. Jos kalba nepakenčiama, negaliu pakęsti“. Khun Chang atsakė: „Kai būsime vyras ir žmona, meilė ir baimė pamatys, kad ji nedrįs su manimi taip kalbėti“. Jis parpuolė prie motinos kojų ir uždėjo jos pėdą ant plikos galvos, o paskui apsipylė ašaromis. „Ką manai su tokia beplauke galva? Nesuprantu, kaip kas nors tavęs eitų. Phim graži kaip nuostabi Kinnari³, ką pasakytų kaimynai, jei ji susiporuotų su tokia bjauria kiaule kaip jūs? Išeik su tomis savo krokodilo ašaromis“.

Prost

Khun Chang išėjo ir aplankė Phimo motiną. Jis parpuolė prie jos kojų ir tarė: „Atsiprašau, ponia, bet aš beviltiška. Esu labai turtingas ir nežinau, kur galėčiau jį saugiai laikyti, mane apvagia į kairę ir į dešinę. Ieškau papildomos poros akių, kad galėčiau prižiūrėti savo turtą. Kiekvieną dieną galvoju apie Fimą. Jei sutiksite, paprašysiu savo tėvų pasikalbėti su jumis. Dovanosiu galvijus, ryžių laukus, pinigus, drabužius ir dar daugiau“. Fimas ir Saithongas slapta klausėsi gretimame kambaryje. — Kaip jis drįsta! Ji atidarė langą ir apsimetė, kad skambina tarnui: „Ta-Phon! Ką tu dabar veiki? Ateik čia, tu pikta plaukuota plika galva! Jūs tikrai nekreipiate dėmesio į mano norus, ar ne?". Khun Chang tai išgirdo ir jautėsi pažemintas. Jis greitai išėjo.

Fimas jautėsi prislėgtas. Po pirmosios nakties kartu ji ištisas dienas nieko negirdėjo apie Phlai Kaeo. Ji nusiuntė Saithongą pasižiūrėti. Saithongas slapta įlipo į medinę Kuti trobelę, kurioje buvo apsistojęs naujokas Kaeo. Kaeo flirtuodamas pasakė jai, kad trokšta intymumo, bet abatas versdavo jį mokytis ir sunkiai dirbti kelias dienas, todėl jis neturėjo galimybės aplankyti Fimo. Bet jis ketino padaryti viską, ką galėjo, tikrai!

Phlai Kaeo įeina į Saithongo kambarį

Grįžęs po apsilankymo Phimo namuose, Khun Chang kelias dienas buvo nusiminęs. Jis beveik negalėjo valgyti ar miegoti. Jis sukirto mazgą: „Galiu būti bjaurus kaip naktis, bet su mano turtais Fimo mama tikrai sutiks su tuoktis“. Jis apsivilko pačius geriausius drabužius, apsivilko auksiniais papuošalais ir pakvietė daugybę tarnų sekti jį į Fimo namus. Jis sulaukė šilto sutikimo: „Kas tave čia atveda, kalbėk laisvai, lyg būtum namie“. „Khun Chang pasinaudojo akimirka ir leido suprasti, kad nori padaryti Fimą savo žmona. Motina klausėsi plačiai šypsodamasi ir mėgo turtingą žentą. „Fim, Phim, kur tu? Ateik ir pasveikink mūsų svečią“. Bet Fimas apie tai negirdėjo ir vėl apsimetė, kad bardamas tarną: „Vietoj šuns gimei, eik į pragarą! Kas tavęs dabar nori? Dink po velnių, tu laižytas mangai! Tu galvoji tik apie save“.

Motina įsiuto ir bėgo paskui Fimą: „Tu su savo nešvaria burna, tu negali to padaryti!“. Ji gerai sumušė Fimą, kol Fimo nugara buvo raudona nuo kraujo, o jos veidas tapo ašarų kriokliu. Verkdamas Fimas pabėgo. Ji ir Saithongas pabėgo iš namų ir patraukė į šventyklą. Pamačius naujoką Kaeo jos veide vėl nusišypsojo šypsena: „O, Kaeo, tu iki šiol pasakei visus gražius žodžius, ketini prašyti mano rankos, bet aš vis dar laukiu. Ir dabar Khun Chang paprašė mano rankos su motinos sutikimu. Aš priešinausi, bet ji buvo negailestinga ir puolė mane lazda. Ką tu turi apie tai pasakyti? Prisipažink arba aš tave barsiu! Naujokė Kaeo pamatė tamsius debesis ir bandė ją paguosti. „Tas prakeiktas Khunas Čangas, mano brangioji, kelia visokių rūpesčių. Tačiau mama nenori, kad atsikratyčiau įpročio ir išeičiau, esame neturtingi ir neturime pradinio kapitalo. Mano širdis priklauso tau, bet aš nežinau, ką daryti. Fimas atšovė: „Kodėl tu toks lėtas? Kodėl tu negali gauti pinigų? Ar tikrai kartais manęs nemyli? O mano karma! Kodėl aš taip pat gimiau moterimi?! Patikau tavo gražių žodžių ir dabar bijau, kad tu mane numesi kaip plytą. Ateik šįvakar į mano namus ir aš tau duosiu pakankamai pinigų. Ir tada viskas turi būti baigta šiais gražiais tavo žodžiais. Išeik ir pamatysi mane šį vakarą, ar girdi mane? Nebereikia delsti“. Tai pasakiusi, ji atsistojo ir pabėgo su Saithong.

Tą naktį Fimas laukia savo Phlai Kaeo, bet iki vidurnakčio jo nebuvo nė ženklo. Saithongas išėjo pažiūrėti, ar jo nėra šalia. Netrukus ji jį rado ir pakėlė chalatą, kad jis galėtų įlįsti su ja nematomas. Pasislėpęs po jos drabužiais, jis apsimetė, kad netyčia palietė jos krūtinę. Kai ji neatsakė, jis sugriebė jį visa ranka. Saithong atstūmė jį ir atrėžė: „Ei, kaip tu drįsti! Tai krūtinė Phlai Kaeo, ką tu darai, nėra švaru! Ten jos kambarys. Nenoriu, kad mane toks matytų“. Piktu žvilgsniu Saithongas atsitraukė.

Phlai Kaeo neprarado sekundės ir greitai įėjo į Fimo kambarį. Jis vos galėjo susilaikyti ir švelniai ją glostė. Jis bučiavo ją į kairę ir į dešinę ir stipriai apkabino. Jų širdys plakė karštai. Kilo aistra, artėjo chaosas. Vandenyne vėjas varė bangas ir daužė krantą. Tada atsitraukite ir vėl atsitrenkite į krantą. Vėl ir vėl. Į siaurą kanalą įplaukė laivas. Oras drebėjo, lietus pratrūko. Kapitonas nesuvaldė ir jo laivas sugriuvo ant krantinės.

Po meilės jiedu guli susikibę rankomis. "Ar man pažvelgti į tavo horoskopą, brangioji?" „Gimiau žiurkės metais, šiemet man šešiolika ir ką tik pražydo“. „Maždaug dvejais metais jaunesnis už mane, mano Phimas. O Saithong? Kokių metų ji?" Ji yra žirgo metų, dvidešimt dveji, jei viskas gerai. Bet kodėl tu klausi? Ar tu ją įsimylėjai ir taip pat nori ją vesti? „O, Fimai, ką tu visada sakai apie tuos keistus dalykus. Rimtai, neerzink manęs“. Tais žodžiais jis ją apkabino ir netrukus ji užmigo. Pamatęs, kad Fimas kietai užmigo, jo mintys nukrypo į Saithongą: „Ji dar ne tokia sena ir jai viskas gerai. Jos krūtys nuostabiai tvirtos. Apsilankysiu ir aš, net jei ji nenorės, ji nedrįs rėkti, nes mane čia įleido“. Jis įsėlino į Saithongo kambarį ir pūtė jai mantrą, o pirštai slydo per jos kūną, kad ją sužadintų. Saithong atsimerkė ir pamatė Phlai Kaeo. Jos širdis troško intymumo. „Tu esi geras žmogus Kaeo, bet tai labai netinkama. Netrukus Phimas mus pasigaus! Eik iš čia". Priėjo Phlai Kaeo ir su šypsena ištarė dar vieną mantrą, kad sužadintų jos geismą. „Pagailėk Saithongo. Jei tu negražu, aš tuoj pasikabinsiu, tik palauk ir pamatysi“. „Ar tu tikrai pakankamai išprotėjęs, kad nusižudytum? Gimti vyru nėra lengva!" „Tu kaip Fimas, tik šiek tiek vyresnis. Jūs tikrai turite daugiau patirties ir įgūdžių. Ir tais žodžiais pabučiavo ją ir prispaudė jos kūną prie savęs, „nenusipriešink“. Saithongas atsiliepė: „Galite pasilikti, bet būk atsargus su manimi. Aš nerimauju, kad tu su manimi vaidinsi meilužį ir, su manimi susikalbėjęs, tiesiog numesi mane į šalį. Bet jei tu tikrai mane myli, gali su manimi daryti ką nori“. Jis priėjo. Nukrito lietaus lašai. Žaibas blykstelėjo, griaustinis griaustėjo, vėjas kaukė. Mylėtis su Phimu buvo plaukiojimas lyg ramiame ežere, bet Saithongas lyg galingos audros užkluptas. Netrukus laivas nuskendo į dugną⁴.

Fimas atmerkė akis, bet nebuvo jos Phlai Kaeo pėdsakų. „Kur dingo mano meilė? Galbūt Saithongas žino. Atvykęs į Saithongo miegamąjį, Fimas išgirdo, kaip jiedu kalbasi vienas su kitu. Kai nebeištvėrė, ji trenkė duris. Saithong pašoko iš lovos: „Kaeo mane privertė! Negalėjau jo sustabdyti. Aš nespyriau, kad neįsitraukčiau į bėdą“. Su kandžiu sarkazmu Fimas pasakė: „Tsss, ačiū, kad turi tokią neįtikėtinai gerą širdį. Tu toks malonus ir dėmesingas. Tiesiai kaip lankas. Tu puikus, tikrai. Tai mes klystame...“. Tada ji kreipėsi į Phlai Kaeo. „Ar manote, kad tai gera idėja?! Ji vyresnė už tave ir manimi rūpinasi nuo vaikystės. Bet tau tai nerūpi. Tu pasiimi tai, ką gali gauti. Juokinga. Tu kaip apdirbta beždžionė. Gerai, kad dabar įėjau, kitaip būtum vėl užsivertęs ją ant ieties.

„O, Fimai, tai ne taip, kaip atrodo. Myliu tave, bet nerimauju, kad tavo mama nesutiks, kai ryte paprašysiu tavo rankos. Bijau, kad ji tave atiduos tam negražiam. Jūs, kaip dukra, negalite to atsisakyti. Jūs pasinersite į vargą“. Fimas atidarė skrynią ir padavė maišelį su penkiais aukso gabalais. – Štai, atimk tai iš manęs, savo žmonos. Phlai Kaeo paėmė pinigus ir sušnibždėjo jai į ausį: „Dabar turiu eiti, saulė jau teka, pasirūpink savimi, aš grįšiu po septynių dienų ir paprašysiu tavo motinos rankos“. Ir su tuo išėjo pro langą.

Tęsinys…

¹ Phlai Kaeo dar žinomas kaip „drąsus dramblio patinas“, Chang dar žinomas kaip „dramblys“.

² Saithong, (สายทอง, sǎai-thong) arba "Auksinis siūlas". Saithong yra įvaikintas vaikas, o jos santykiai su Phimu yra kažkur tarp sesers ir tarno.

³ Kinnari arba Kinnaree (กินรี, kin-ná-rie), mitinės būtybės, kurių viršutinė žmogaus kūno dalis ir apatinė paukščio kūno dalis. Dažniausiai dangiškai gražios jaunos moterys.

⁴ Vyrui ir moteriai pasidalijus lovą, jie buvo laikomi susituokusiais. Šiuo poelgiu Saithong tapo Phlai Kaeo žmona ir sugulove.