Kur tu eini? Ar jau pavalgei?
Ankstesniame straipsnyje aptariau „tailandiškumo“ sąvoką, tailandietišką tapatybę. Jau atkreipiau dėmesį, kad ši tapatybė ne visada apima senovinį tajų paveldą, bet dažnai yra sukonstruota, pagaminta su tam tikru tikslu. Dabar noriu tai parodyti gerai žinomam tajų sveikinimui „sawatdee“.
Tie, kuriems pasisekė gyventi arba apsilankyti Tailando kaimo vietovėje, žino, kad dažniausiai pasisveikina ne „sawatdee“, o ไปใหน „pai nai?“. Kur tu eini? arba ไปใหนมา 'pai nai maa? Iš kur tu eini, iš kur ateini? ir กินข้าวหรือยัง'kin khaaw reu jang?' (žr. iliustraciją) Ar jau valgėte? Tai tikri originalūs tailandietiški sveikinimai.
Karalius Rama V pradėjo civilizacijos puolimą
Nuo praėjusio amžiaus pradžios ir ypač nuo trečiojo dešimtmečio Tailandas turėjo vakarietėti. Tai prasidėjo nuo garsiojo karaliaus Ramos V (Chulalongkorn), kuris daug keliavo iš pradžių į Indiją ir Nyderlandų Rytų Indiją, o vėliau į Europą. Kontrastai tarp „civilizuotų“ Vakarų ir jo paties vis dar „barbariškojo“ Siamo jį įskaudino.
Taip pat siekdamas suvaldyti kolonijines galias, jis pradėjo civilizacinį puolimą, kuris buvo tęsiamas valdant vėlesniems karaliams ir pasiekė viršūnę per ultranacionalistinį feldmaršalo Luango Plaeko Phibunsongkraamo (toliau – Phibun, jam nepatiko pavadinimas Plaekas, kuris reiškia „keista“, apie 1939–1957).
Tailandiečiams buvo primesta daug civilizuotos Vakarų kultūros elementų, aprangos kodai (vyrai ir moterys dažnai vaikščiojo nuogomis krūtinėmis), buvo privalomos kelnės, sijonai ir galvos apdangalai, uždrausta kramtyti betelį. Galų gale daugelis šios importuotos kultūros elementų bus šlovinami kaip tailandietiškumas, senovės tajų tapatybė.
1943 m. „sawatdee“ tapo oficialiu tajų sveikinimu
Dalis šio vakarietiškumo buvo kalbos vartojimas. Tai laikotarpis, kai buvo išrasta daug naujų tajų žodžių. Pasak legendos, profesorė Phraya Uppakit pirmą kartą pristatė sveikinimą „sawatdee“ Chulalongkorn universitete, kur jis greitai išplito visame miestelyje ir už jo ribų.
Tačiau būtent Phibunas padarė „sawatdee“ „oficialiu“ tajų sveikinimu 1943 m., praėjus aštuoniems mėnesiams po tajų rašto supaprastinimo. 27 m. sausio 1943 d. Propagandos skyrius paskelbė:
Jo Ekscelencija Ministras Pirmininkas apsvarstė šį klausimą ir priėjo prie išvados, kad siekdami skatinti mūsų pačių ir Tailando žmonių garbę taip, kad būtų skatinamas Tailando žmonių, kaip civilizuotos tautos, šlovinimas. nes mūsų proto būsena turi būti modernus, naujas sveikinimas, todėl priėmė tokį sprendimą. Visi pareigūnai turėtų pasveikinti vieni kitus su „sawatdee“ ryte, kad galėtume vieni kitus laikyti draugais ir vartoti tik daug žadančius žodžius. Be to, prašome visų valstybės tarnautojų naudoti šį sveikinimą ir savo buityje.
„Sawatdee“ vartojamas beveik išimtinai aukštuomenėje
Taip prasidėjo sveikinimas „sawatdee“. Man vis dar atrodo, kad šis pasisveikinimas yra šiek tiek nepatogus kasdieniame gyvenime, jis naudojamas beveik išimtinai „aukštojoje visuomenėje“ arba tai, kas jam tinka, oficialiomis progomis ir emigrantų, kurie mano, kad tai yra tajų mandagumo viršūnė, nes būtent tai yra kelionės tikslas. vadovai ir kalbų knygos leidžia mums patikėti.
2008 m. Nacionalinės tapatybės komisija pradėjo kampaniją, skirtą telefono skambučiuose anglišką „hello“ pakeisti „sawatdee“, o tai buvo nesėkmė. Ironiška, kad toks naujas sveikinimas kaip „sawatdee“, kilęs iš Tailando kultūros vesternizacijos idėjos, dabar tapo neatsiejama senovės dalimi. tailandietiškumas, tajų tapatybė, yra aukšta.
Žodis "sawatdee" kilęs iš sanskrito
„Sawatdee“ nėra tajų kalbos žodis, bet kilęs iš sanskrito (galūnė – dee – primena tailandietišką žodį „gerai“, bet taip nėra). Tai yra sanskrito žodžio „svasti“, kuris reiškia „palaima“ arba „gerovė“, pritaikymas, o jo šaknis yra bendra su žodžiu „svastika“, svastika, senovės indų simboliu „palaimingas, palankus palankumas“. Galbūt sutapimas, kad Phibunas buvo italų, vokiečių ir japonų fašizmo gerbėjas, bet gal ir ne.
Be „sawatdee“, buvo sugalvoti ir kiti žodžiai, tokie kaip „aroensawat“ (palyginkite „Wat Aroen“, Aušros šventykla), labas rytas ir „ratreesawat“, labanaktis, bet tokių galima rasti tik literatūroje, vargu ar kas nors pažįsta juos daugiau. Beje, „sawatdee“ dažnai sutrumpinamas iki „watdee“ (žr. iliustraciją).
Jei sveikinate tailandietį neformalioje situacijoje, ypač kaime, pasakykite „kin khaaw reu jang“ (vidurinis, krentantis, kylantis, vidurinis tonas), Ar jau pavalgei? arba 'pai nai ma' (vidurinis, kylantis, vidurinis tonas), iš kur tu eini? Tai skamba taip karštai.
Dėl „tailandietiškumo“ žr. straipsnį www.thailandblog.nl/background/ik-ben-een-thai/
Ačiū už šią kultūros/istorijos pamoką. Man labai patinka, kai žmonės klausia, ar jau pavalgei. Taip pat grappg, kad tajų paklauskite to angliškai. Taip, irgi erzina tuktukų vairuotojus, bet jei tik eini pasivaikščioti po kaimus ir priemiesčius, manęs taip pat ne kartą klausė („pai nai“ „kur tu eini? ar abu“. Nors dažnai tai lieka su draugiška šypsena / linktelėjimu. Jiems įdomu, kai gatvėmis vaikšto pamišęs / paklydęs farangas (vienas).
Čia Isaan paj naj nelabai vartoja tik barmenės ir bomžai, čia sako krapong ar krapon, nežinau ką tai reiškia.
vistiek tai ne khap khun.
As pats irgi turiu kazka panašaus į ką tu trukdai, bet visų pirma ką tu apie tai žinai??
Čia naudojamas Khin Kao prieš valgant arba khao nohn prieš miegą.
Aš gyvenu netoli Mancha Khiri ir visi čia naudoja pai nai.
Mūsų kaime sako pai sai?
aš dažniausiai sakau pai talaat ir tada jie juokiasi
Čia Isaan paj naj mažai vartoja tik barmenės ir valkatos, čia žmonės sako krapong arba krapon, o tai reiškia aš esu, laisvai išvertus: aš taip pat.
vistiek tai ne khap khun.
As pats irgi turiu kazka panašaus į ką tu trukdai, bet visų pirma ką tu apie tai žinai??
Čia naudojamas Khin Kao prieš valgant arba khao nohn prieš miegą.
Iš tikrųjų jie niekada nesako angliško hello to the thora juice/mobuy, bet tailandietiškas vertimas arba „allo“ skamba labiau prancūziškai. Tada kyla neišvengiamas klausimas „kur tu dabar“.
BKK dažniausiai girdite: yang may ma-mee rot thit. Kitaip tariant: dar neatvyko, yra kamštis/failas.
Ką tik baigiau 2 dienų kelionę autobusu su 5 tajų bėgimo draugais. Vienas iš jų turi savo mikroautobusus, su kuriais mes važiavome, ir jis pasakojo, kokius keistus užsieniečių įpročius ir kitas istorijas.
Pavyzdžiui, jam pasirodė keista, kad užsienietis visada sako Labanakt ir Labas rytas, kai jie eina miegoti ar pabunda. Tailandietis nieko nesako, bet nieko nesakęs dingsta ir vėl pasirodo.
Beje, žodis miegas jam pasirodė labai keistas. Du labai girti olandai, kuriuos jis vežė iš Nongkhai į Bankoką, paprašė miegoti Korate. Jis galėjo pasakyti žodį prefektas. Bendrakeleiviams atrodė, kad dar labiau beprotiška, kad pakeliui jie nori vykti į viešbutį, o labai prabangiame mikroautobuse buvo tik 6 labai erdvios sėdimosios/miegamos vietos. Miegate kelyje, kam taip pat mokėti už viešbutį? Juos padvigubino juokas.
Gerb. Hansai,
Sawatdee khrap/kha visada sukuria tam tikrą atstumą, panašų į „Kaip sekasi? angliškai. Tikrai nėra taip, kad „sawatdee“ yra įprastas sveikinimas visose gyvenimo srityse, išskyrus formalias situacijas. Pavyzdys: ryte pasivaikščiojate po ryžių laukus ir sutinkate keistą ūkininką. Galima sakyti „sawatdee“, jis atsako tuo pačiu ir tada kiekvienas eina savo keliu. Galite labai gerai pasakyti pai nai Kur tu eini? Tai šilta ir draugiška ir kviečia trumpam pokalbiui. Ir tai yra problema.
Bendras komentaras. Mano patirtis rodo, kad Tailando partneriai savo meilužį visada moko oficialių žodžių, o ne pokalbių, mielų niekšybių, jau nekalbant apie keiksmažodžius ar keiksmažodžius, kurie taip pat plačiai naudojami Tailande. Tačiau jūsų mylimasis taip pat tai neigs. Paklauskite jos, kas tajų kalba yra „prakeiktas“ ir „šūdas“. Jie taip pat egzistuoja tajų kalba, ir jei kas nors smogs į nykštį plaktuku, išgirsite ir jūs.
Rūdas,
Žinoma, jūs sakote sàwàtdie khráp visose oficialiose situacijose ir žmonėms, kuriuos ką tik sutikote. Bet jei vis tiek sakote tik „sàwàtdie“ savo kaimynui, kurį pažįstate 10 metų, tai nėra smagu. Nyderlanduose ne visada gerai pažįstamiems žmonėms sakote „kaip sekasi, pone Jansenai?“, gal tik kartą juokaujate. Tu sakai: „Kaip sekasi, Pietai? Vėl plaunate automobilį? „Pasakyk, šiandien blogas oras! "Ei, tu šiandien gerai atrodai, bičiuli!" ir tt
Ir niekada nesuprantu, kodėl tu negali išmokti tailandietiškų keiksmažodžių. Nežinai olandiškų ar angliškų keiksmažodžių? Ar manote, kad tailandiečiai niekada nevadina vieni kitų vardais? Net Prayut savo spaudos konferencijose ir kalbose kartais vartoja keiksmažodžius, tokius kaip „âi hàa“ ir khîe khâa. Suthep taip pat buvo labai geras, pavyzdžiui, ie ngôo, kuris reiškia "kvaila kalė". Atspėk, kas pataikė.
Jei pažįstate savo kaimyną 10 metų, esate Tailande pakankamai ilgai, kad žinotumėte, kaip geriausiai jį pasveikinti.
Prieš tai saugiausia apsiriboti oficialiu sveikinimu.
Beje, pasisveikinimo būdas priklauso ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo situacijos.
Žmonėms, kuriuos sutinku kiekvieną dieną, aš paprastai tiesiog sakau sawatdee arba sawatdee khrap, be wai.
„Pai nai maa“ paprastai netinka ir bijau, kad „kin kwaaw leew ruu yang“ bus priimtas kaip kvietimas vakarienės.
Draugams, kurie persikėlė gyventi į miestą, pasakysiu sawatdee khrap ir sutiksiu wai.
Taciau jei jie pasiliks netoliese ir su jais susidursiu dazniau, tai apsiribos sawatdee be wai.
Kai einu pro šalį, dažniausiai mojuoju kaimo viršininkui, o jis sėdi vienas.
Kartais jis paskambina pokalbiui.
Ar jis sėdi lauke su savo šeima, aš prieinu ir tada sveikinu šeimą su sawatdee.
Ar jis su trečiosiomis šalimis, sakau sawatdee ir taip pat padaryti wai.
Kita vertus, kaimo seniūnas taip pat dažnai skėsteli rankomis.
Aš visada sveikinu abatą oficialiai su sawatdee khrap ir wai
Tada atsakymas yra sawatdee arba labas, labas.
Su sveikinimais atsakau jaunimo „labas“.
To jie moko jaunimą mokykloje. (Tai taip pat yra mokyklos knygose)
Sakau jiems, kad tai nėra mandagus pasisveikinimas su vyresniu vyru.
Malonu jūsų draugams ar tėvams, bet ne kitiems.
โง่ (ngôo) beje reiškia kvailas.
Keliavau į Tailandą dešimtmečius, jau keletą metų gyvenu čia su partneriu tailandiete. Kai esame gimtajame mieste, girdžiu, kaip anksti ryte šeimos nariai kalbasi, daugiau šaukia iš vienų namų į kitus. Kai paklausiu savo partnerio „apie ką jie kalba? Tada atsakymas yra: ką tu šiandien valgai? Tai tajų!
Tai mandagumas kalbėti, o ne pasakyti nieko…
Net kai išeinu iš buto, apsauga ar kiti pažįstami tailandiečiai sako „kur tu eini? Ne todėl, kad jiems būtų įdomu, kur aš einu, bet jie tiesiog nori būti mandagūs, draugiški ir parodyti susidomėjimą. Išskyrus Sa waa de khrap, tai yra paprastos mandagumo formos.
Pai hnai, kin khaaw lew hmai ir sabai dee hmai yra neformalūs sveikinimai, vienas kito nelaikant.
Labiau kaip patvirtinimas, kad tave pamatė ir kad esi žinomas/priimtas.
Kartais jūsų prisilietimas taip pat yra to dalis.
Pai sai yra vietinė Isano tarmė, kurią man kasdien sako mažas berniukas, kuris yra šiek tiek aukštesnis už mano kelį.
„Sawatdee“ yra šiek tiek formalesnė ir dažniau naudojama, kai taip pat sustojate pasikalbėti.
Oficialus sveikinimas turistams turistiniuose kurortuose yra He You!!
Puiku Tino, kaip tu nuolat analizuoji tajų kalbą. Jūsų „pai nai maa“ vertimas yra labai pažodinis, todėl atrodo šiek tiek keistas. Verčiau tai išversčiau kaip „kur tu buvai“. Manau, kad „Kin arba Thaan khaauw rue yang“ yra dažniausiai naudojama neformalaus pasisveikinimo forma.
Tas žodis maa padaro tai praeityje, nes esate pakeliui atgal.
Taigi pai nai tampa "kur tu eini?"
Maa tai paverčia „kur tu nuėjai“ / „kur tu buvai“.
Kai einu iš namų, visada klausiu „pai nai“.
Kai einu savo namų kryptimi, žmonės visada klausia „pai nai maa“.
Žodis „maa“ yra šiek tiek painus, nes jis dažnai vartojamas kartu su žodžiu „leew“.
Pagalvojau, ar tą „maa….leew“ galima susieti su sugrįžimo forma.
Bet net jei kas nors valgė namuose, galima sakyti „phom kin khaaw maa leew“ arba „phom kin khaaw leew“.
Gali būti, kad anksčiau tas „maa“ buvo siejamas su grįžimu, bet, matyt, ne šiais laikais.
Kitam Ruudui: Aš tikrai žinau tik posakį maa lew, jei taip pat įvyko judėjimas.
Maa reiškia ateiti.
Kai ESU kieno nors namuose ir klausiu, ar jis jau baigė valgyti, niekada negavau atsakymo kin khaaw maa lew.
Tai visada yra kin leew arba kin khaaw leew ir niekada kin MAA leew.
Tačiau jei esu prie kieno nors durų, tai gali virsti gimine maa leew.
Net jei jis valgė namuose.
Bet valgymas namuose galėjo įvykti kitoje vietoje nei aš tuo momentu ir pranešėjas atėjo pas mane.
Apytiksliai išvertus: pavalgiau viduje, o tada čia nuėjau prie tavo durų.
Bet tai mano aiškinimas, o gal tajų kalba yra subtilesnė,… ar lėkštesnė.
Ir kažkas Tino. Sawatdee Khrap arba Wadee khrap arba tiesiog Wadee, wadee (2 kartus iš eilės), mano nuomone, yra mažiau formalus, kaip jūs sakote.
„Ratreeswat nolafandee“ kažkada išmokau iš barmenės, kai tikrai eidavome miegoti. Matyt, literatūrinis žmogus. Visi ir taip supranta.
Gerbiamasis Fransai, turbūt buvo labai vėlu, kai nuėjai miegoti, ir galbūt dėl to neišgirdai teisingo tarimo, todėl taip ir parašei. Gali būti, kad daugelis žino, ką tu turi omenyje, bet geriau būtų pasakyti taip, Ratriesawat Noonlap fandee, kuris apytiksliai verčiamas kaip „Labai miegok ir gerai sapnuok“.
Tai iš tikrųjų iš fonetinės atminties, kuri buvo lotynų kalbos pabaigoje. Ačiū už pataisymą ir pagalvosiu vėliau.
Sawatdee man reguliariai sakoma.
Bet tik susitikus, taigi, jei kas nors ateina pas mane, arba aš pas ką nors kitą.
Kiti posakiai vartojami, kai tik einate pro šalį.
Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai mane pamatę dažnai šaukdavo „Labas rytas“ (iš „Labas rytas Mokytoja“ kaip sekasi mokykloje)
Ir ryte, ir po pietų, ir vakare.
Mokytojas tikriausiai nieko geriau nežino.
Kelis kartus jiems aiškinau Ryto reikšmę ir dabar kai kurie vaikai taip pat pradeda šaukti Laba diena.
Matyt, tos žinios užkrečiamos, nes jų yra daugiau, nei kam aš paaiškinau.
Na, tada aš nežinau, kur tu gyveni. 4 metus gyvenau Bankoke, o dabar 2,5 metų Chiang Mai mieste, bet čia tikrai visi sveikinasi su Sawasdee. Taip pat mano draugai tajų tarp savęs
Iš tiesų, mano žmona Nicole yra tailandietė, ir aš manau, kad malonu, kad staiga priklausome „aukštesniems ratams“…
Ar tai teisinga, jei gyvenate kaime ir esate pakeliui, jus pasitinka „Pai nai"? Pavyzdžiui, jei kas nors žino, kad jau pakeliui namo, ar šis pasisveikinimas pasikeičia į „Pai nai" maa"? abu variantai labiau susiję su pasisveikinimu ir daug mažiau su tiksliai žinojimu, kur einate arba kur buvote. Tik tada, kai aplankote ką nors ir jau atvykote į jo namus ar, pavyzdžiui, sutartą susitikimo vietą, taikomas Sawasdee.
Šiais laikais Tailande nebereikia primesti vakarietiškos „civilizacijos“. Tai labai palankiai vertinama Tailande. Coca Cola, KFC, Mac Donalds, boulingo centrai, kino teatrai, jau nekalbant apie visą skaitmeninį rimramą ir masinę komunikaciją. Sarongus visur pakeitė vaizduotės neturintys džinsai. Tarptautinė apranga. Visur plastikas Visur skardas. Ir ryte: Labas rytas. Vakaras Labanakt. Aš nedalyvauju. Tailande aš tiesiog einu miegoti niekam nesakęs.
Reikia būti labai atsargiems ir nelaikyti įprastinių Isano kaimo sveikinimų Tailando norma, nes taip nėra. Ir niekada nenaudokite šių sveikinimų Centriniame Tailande ir tikrai niekada Bankoko metropolyje, nes tada būsite priskiriami valstiečiams ir nebelaikomi gerai išsilavinusiu.
Papildomas patarimas.
Centriniame Tailande ir Bankoke kalbama tik standartine kalba, o tikrai ne Isano tarme.
Khin Khao reuh yang manęs nė kiek nestebina. Kai pamatai, ką kasdien valgo eilinis tailandietis, kyla klausimas, kodėl jie netrūksta didžiuliu trenksmu, kaip prancūzų filme „La Grande Bouffe“ At the Pai nai mar? žmonės, be abejo, susimąstys, kuriame restorane valgėte. Pai nai? Ar žmonės galvoja: kur tu valgysi? Ar galiu jus palydėti?
Gerbiama mėsos parduotuvė,
Dėkojame už įdomius, apgalvotus ir informatyvius komentarus. Tai labai vertinama. Taip mes kažko išmokstame.
Apskritai, manau, nereikėtų persistengti su tais keliais žodžiais, kuriuos žinote kaip vidutinis poilsiautojas.
Kartais matau į barą įeinantį amerikietį, kuris labai garsiai šaukia „sawatdee krap“, pabrėždamas „r“ ir „p“ krabuose, o paskui šaukia amerikietiškiausiu būdu: Du alaus, prašau! Tarsi jau tris savaites švęstų Ramadaną.
Niekam tai nedaro įspūdžio. Ir nors nekenčiu prancūzų ir prancūzų: C'est le ton qui fait la musique.
Tiesiog rytoj bare paklausiu, ką jie galvoja, kai paklausiu, iš kur jie kilę ir kur eina.
Tino Kuis, aš visiškai nenoriu jūsų taisyti. Jei taip manote, atsiprašau. Tiesa, kiekvienas tailandietis, įskaitant kaimynus, atėjęs į namus ar sutiktas gatvėje, visada pasisveikina su Sawatdee ir niekas manęs niekada neklausė „Pai Nai?“. Kartais tai darau pats, bet tada žmogus, kuriam tai sakau, šiek tiek susierzina.
Theo,
Labai vertinu, kai žmonės mane pataiso ar papildo. Iš reakcijų čia matosi, kad visur ir tarp skirtingų žmonių yra kitaip. Žinoma, aš visada sakau nepažįstamiems žmonėms, pagyvenusiems žmonėms ir „prašmatniams“ žmonėms: „Sawatdie tight“. Artimiems pažįstamiems, draugams, šeimos nariams ir pan. Tai šilčiau, atitinka mūsų "ei, bičiuli, kur tu eini?" Arba "Roon, na" "Karšta, sakyk!" ir tt
Čia pietuose taip pat retai pasisveikina su „paai nai“ arba „kin khaaw leaaw… Sawaddee Khap, po kurio seka „sabaai dee maai“, čia įprasta. Kartais išgirstu, bet tada taip sveikinasi tik seni žmonės.
Atsikėlęs ir eidamas miegoti dažniausiai nepareiškiamas joks noras... jie būna ryte, o vakare staiga dingsta. Anksčiau man atrodė keista ir nemandagu, o dabar jau ne, bet aš pati visada sakau eidama miegoti ir atsikėlus linkiu labas rytas, bent jau jei ne pirmas pabundu, kaip dažniausiai.
Čiangmajuje mano patirtis panaši į Tino. Kaip pasisveikinimą retai girdžiu sawatdii, bet dažnai pai nai/ pai nai maa ir taip pat kin kaaw ruu yang. Išsamaus atsakymo nesitiki, bet tai gali būti pradžia pokalbiui.
Jei matosi, kad esu iš turgaus ar buvau 7-11, suu arai taip pat naudojamas kaip sveikinimas, ką nusipirkote? , sakė. Net ir tada pakanka trumpos reakcijos.
Manau, kad viskas priklauso nuo to, kas įprasta tame regione, o ypač nuo to, kaip gerai ar paviršutiniškai tą žmogų pažįsti.
Manau, kad Tino tiesiog norėjo paaiškinti, kad pasveikinti ką nors yra daugiau nei gana šaunus „Sawatdee“.
Būtent…….
Koks yra „standartinis“ atsakymas į klausimus „Kur tu eini?“ Ar jau pavalgei.?
Standartinio atsakymo nėra, nes patys savaime tai nėra klausimai, į kuriuos žmonės iš tikrųjų nori gauti atsakymą.
Tai labiau vienas su kitu pasisveikinimas ir galbūt pokalbio pradžia.
Klausimai užduodami labiau iš mandagumo, nes taip parodomas susidomėjimas tuo, ką žmogus daro, ketina daryti ar padarė.
(Žinoma, galite tai pavadinti ir smalsumu)
Arba pradedate pokalbį su asmeniu, kuris jums užduoda šį klausimą, bet jei nenorite arba neturite laiko, galite tiesiog pasakyti, kur eini. Todėl tai neturi būti jūsų tikrasis galutinis tikslas, jei to nenorite. Taip pat gali būti labai bendro pobūdžio, pvz., „Einu į autobusą, turgų ir pan. Ateini iš maisto ar ruošiesi kur nors pavalgyti?Aišku, taip pat galima sakyti.
Iš tikrųjų tai labai paprasta: Pai Nai Ma arba trumpai Pai Nai sakote artimiems draugams ir pažįstamiems ar kaimynams, kai susitinkate vienas kitą, Sawasdee Krap/Ka, po kurio seka Wai, kurį sakote nepažįstamiems ar "aukštesnio" statuso žmonėms.
„Kin Khao Leaw“ sakote tik geriems draugams ir pažįstamiems ar kaimynams, niekada nepažįstamiems ar „aukštesnį“ statusą turintiems žmonėms.
Tai yra mandagumo formos, kurios ne tiek daug klausia atsakymo, galite pasakyti tiesą arba tiesiog pateikti neaiškų atsakymą panašiai kaip ten (pai ti noon arba pai noon arba ti noon trumpai) arba iš čia (ma ti vidurdienį) ir tai lydi galvos linktelėjimas arba neaiškus rankos mostas.
Atsakymas į Kin Khao Leaw (Reuh Yang) yra Kin Leaw (jau suvalgytas) arba Kin Yang arba tiesiog Yang (dar nevalgytas)
Daryk viską, ką gali, Linda
Tik priedas apie Kin Khao Leaw (Reuh Yang) tai sakote tik ryte, vidurdienį ir vakare valgymo metu, gerai žinau, kad tailandiečiai (gali) valgyti visą dieną, bet tai yra įprasta darykite tai šiomis dienos dalimis, o ne visą dieną. Tačiau yra išimtis: galite tai pasakyti arba jums bus pasakyta, jei jūs ar kas nors valgote ne „įprastu“ valgymo laiku. Iš tikrųjų tai yra užmaskuotas kvietimas prisijungti prie mūsų vakarienės.
Valgyk juos, iki Linda
Tada mes taip pat turime Sabai Dee Mai (mandagus geriems draugams) arba Sabai Dee Mai Krap/Ka (mandagesnis pažįstamiems ar kaimynams) arba Sabai Dee Mai Na Krap/Ka (mandagiausias) taip sakai tik draugams, pažįstamiems tu jau kurį laiką nemačiau, tad ne svetimiems ir ar 'aukštesnį' statusą turintiems žmonėms
Dabar pagaliau supratau, kodėl viena iš kambarinių visada klausia: „Kur tu eini?“.